Šiemet Klaipėdoje jo įkurtas klubas „Degantys ratai“ Daukšių aerodrome surengė porą įspūdingų renginių, kurie į mūsų miestą pritraukė minias žmonių. Greičio šou organizuojantis klaipėdietis sako, kad jis nėra lenktynininkas ir nejaučia adrenalino poreikio, o vairuodamas nelaksto.
Atviras ir puikiu humoro jausmu pasižymintis A.Tiknius pagal profesiją – virėjas, septynerius metus dirbęs įvairiuose Europos viešbučiuose bei restoranuose. Buvęs kraštietis nemano, kad virėjo profesija yra jo pašaukimas ir šiandien mieliau renkasi autotechnikos virtuvę.
Užaugo Kėdainių priemiestyje
- Užaugote Kėdainiuose. Kokie prisiminimai Jus lydi iš tų laikų?
- Iš tiesų, esu vilainietis, nes gimiau ir užaugau Kėdainių priemiestyje - Vilainiuose. Nemanau, kad mano vaikystė buvo išskirtinė. Gyvenau kaip ir daugelis tos kartos žmonių. Kėdainiuose baigiau J.Paukštelio vidurinę mokyklą, o 1990-aisiais, vengdamas tarnybos sovietų armijoje, įstojau į Šiaulių pedagoginį institutą.
Kai tarnyba kariuomenėje nebegrėsė, mokslus mečiau. Vėliau dirbau įvairiausius darbus. Teko pabūti mokytoju, miškininku, betono mazgo operatoriumi, cukraus virėju, mechaniku ir net... kontrabandininku. Beje, trumpai dirbau ir laikraštyje „Rinkos aikštė“ . Dabar būtų sunku išvardinti visas mano išmėgintas profesijas, tačiau iki šiol neradau tokios, kuri man nepabostų po keleto metų. Esu beviltiškas egoistas ir galvoju, kad mano užgaidos ir eksperimentai gyvenime yra svarbesni už mano paties, o kartu ir aplinkinių žmonių gerbūvį ir ramybę.
- Kaip atsidūrėte Klaipėdoje?
- Ne taip seniai, 2000-aisiais metais, apsigyvenau Klaipėdoje, kuri tuo metu man labai patiko. Gavau darbą ir pasilikau gyventi, bet, manau, nebeilgam. Šiuo metu dirbu organizacinį darbą, kuriu įvairius sporto ir pramogų projektus.
Kėdainių karinis aerodromas - perspektyvi vieta
- Įvairiems greičio renginiams pasirinkote Daukšiuose esantį buvusį Kėdainių karinį aerodromą. Kodėl?
- Manau, kad tokio pobūdžio veiklai Kėdainių aerodromas - bene perspektyviausia vieta Baltijos šalyse. Į Kėdainius būtų galima pritraukti daugybę žmonių ir, žinoma, lėšų. Ir tai būtų galima įgyvendinti jau pirmaisiais antraisiais veiklos metais. Tam, be abejo, reikia nemenkų investicijų ir įdirbio. Visa tai mes šiandien ir mėginame daryti.
Šalyje dar neatrasta sritis - mėgėjiškas technikos sportas, žiūrovų traukos prasme galintis nušluostyti nosį įvairiausiems koncertams ir populiariųjų sporto šakų renginiams. Tokiu pakilimo takų, kaip Daukšių aerodrome, Baltijos šalyse yra nemažai. Tačiau daugelis jų priklauso kariškiams arba priskirti tokiai objektų kategorijai, kuriuose komerciniai renginiai nevykdomi.
Tuo tarpu Daukšių aerodromas - atviras tokiems renginiams, o čia įkūrus reikiamą struktūrą, būtų galima pritraukti tarptautinių sporto federacijų kuruojamus renginius, kuriuos savaitgaliais Skandinavijoje bei kitose Vakarų Europos šalyse aplanko iki 40 000 žiūrovų. Svarbiausia tai, kad po šiemetinio „Ferrometal motor Show 2007“ renginio tarptautinės sporto federacijos jau žino apie mūsų ketinimus plėsti veiklą. Todėl tikimės abipusio bendradarbiavimo.
Viskas ko mums šiandien reikia - įvykdyti trasos saugumo reikalavimus ir sukurti struktūras, būtinas didelėms žiūrovų minioms aptarnauti. O tai išties nemažas darbas.
- Dovanokit, bet Jūsų planai apie didžiulius masinius renginius Kėdainiuose skamba kaip gerai žinomo personažo Ostapo Benderio siekis sostinę iš Maskvos perkelti į Vasiukus…
- Kaip tik šiuo metu galvoju - ar toliau vystyti veiklą Kėdainiuose, ar viską atidėti keleriems metams. Mano darbas aerodrome buvo grynai idėjinio pobūdžio. Norėjau įrodyti sau, kad daugiau nei dešimt tūkstančių žmonių galima sudominti renginiu, kuriam ypatingų pasiruošimų ir išteklių neprireikė.
Štai „Ferrometal motor Show 2007“ rengėme trise, iki tol nieko bendro neturėję su renginiais ir reklama. Neseniai sukūrėme patrauklų projektą, viską apskaičiavome ir dabar varstome biurokratų, aristokratų duris. Tačiau sunku projekto išskirtinumą įrodinėti žmonėms, nenutuokiantiems kas yra didelis renginys. Todėl kartais po truputį mano entuziazmas blėsta.
Beje, prasidėjus „Ferrometal motor Show 2007“ renginiui nuo J.Basanavičiaus gatvės iki pat aerodromo vartų trimis juostomis nusidriekė automobilių eilė. Miesto centre esantys prekybos centrai buvo „iššluoti“, net degalinėse neliko maisto produktų. Viešbučiai buvo perpildyti. O į renginį atvyko tik... dvylika tūkstančių žmonių, įskaitant ir kėdainiečius. Kas būtų, jei čia kelis sykius per metus atvyktų dukart tiek žmonių?
Štai toks projektas bet kokiame išsivysčiusios šalies mieste sulauktų entuziastingo pritarimo - pradedant nuo ryžtingos miesto valdžios pagalbos ir baigiant verslininkais.
Tačiau Lietuvoje didžiausia problema, manau, nesugebėjimas priimti idėjų ir, aišku, nesame puikiai ekonomiškai išsivysčiusi šalis.
- Papasakokite apie klubą „Degantys ratai“.
- Oficialiai klubas gyvuoja jau metus. Visa mūsų veikla - renginiai ir dalyvavimas varžybose su savo automobiliais. Klubo nariai nuolat dalyvauja Baltijos šalių autosporto šakų varžybose.
- Ar vis tik spalio 20 dieną Kėdainiuose vykusiame ,,Greičio šou“ buvo užregistruoti greičio rekordai?
- Rekordai buvo pasiekti. Greičio rekordus registruoja uždaroji akcinė bendrovė ,,Daukšių aerodromas“. Šiuo metu greičio matavimo įranga tikrinama metrologiškai. Kuomet tai bus atlikta, greičio rekordas bus užregistruotas rekordus fiksuojančios agentūros ,,Faktum“ rekordų knygoje.
Labiausiai mėgsta dirbti
- Ar turite greičio mėgėjų bendraminčių ir pasekėjų?
- Turiu bendraminčių, su kuriais į sportą žiūrime gal kiek radikaliai. Manau, kad hobis gyvenime - svarbiausias dalykas. Tačiau tuo nėra taip paprasta įtikinti aplinkinius žmones.
- Kada pirmąkart pabandėte pralėkti „su vėjeliu“? Beje, ar dažnai turite asmeninių ir darbo reikalų su policija?
- Tiesą pasakius, nesu lenktynininkas ir nejaučiu papildomo adrenalino poreikio. Man jo užtenka kasdieniame gyvenime. O su policija santykiai puikūs. Iki šiol tikrai neteko susidurti su kažkokiomis kliūtimis ar nesusipratimais.
- Ar važiuojant namo po greičio šou Jums nebūna sunku laikytis greičio apribojimų? Beje, kokį automobilį vairuojate?
- Važinėju penkiolikos metų senumo „Ford Sierra“. Tai senas, lėtas ir neišvaizdus automobilis. Niekada neteikiu daug reikšmės kasdienio vartojimo inventoriui. Visų pirma automobilis man - transporto priemonė, neturinti reikalauti sau pernelyg didelio dėmesio. Nesiekiu tapti lenktynininku nei trasoje, nei juo labiau gatvėje. Vairuoju drausmingai.
Beje, jau daugiau nei dešimtmetį nesu baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir tuo didžiuojuosi. Tiesa, įspėtas esu ne sykį, tačiau tik už nereikšmingus prasižengimus.
- Kaip leidžiate laisvalaikį?
- Labiausiai mėgstu dirbti. Mano laisvalaikis - tiesiog poilsis, kai nieko neveikiu. Jeigu šeima ar draugai pasiūlo netolimą kelionę ar kitą pramogą, žinoma, neatsisakau, bet žinant situaciją Lietuvos keliuose važiuoti su šeima - žmona Žaneta, septynerių Augustu ir keturiolikmečiu Karoliu - visuomet atrodo nesaugu.