Praėjusią savaitę trys Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nariai
Audronius Ažubalis, Henrikas Žukauskas ir Dailis Brakauskas gavo atsakymą į
savo klausimus iš Ypatingojo archyvo, tačiau tuomet parlamentarai neviešino
jo turinio.
Pirmadienį seimūnai atskleidė tik tiek, kad gautame rašte išdėstyta, jog
archyvas nesugebėjo „atkasti“ informacijos apie 73 diplomatų galimas sąsajas
su KGB. Taip esą nutiko dėl laiko trūkumo ir informacijos pertekliaus, todėl
rašte prašoma pratęsti atsakymo terminą.
„Tas atsakymas, kuris atėjo, jis toks tarpinis. Rašo, jog dėl didelė
apimtis, nes 73 pavardės nėra taip ir mažai. Suprantat, ten yra apie 500
tūkst. bylų ir reikia viską žiūrėt, reikia žmonių ir visa kita. Tai tiesiog
atsiuntė raštą, kad ten labai didelė apimtis ir jie negali taip greitai
atsakyt“, - BNS sakė H.Žukauskas.
Į Ypatingąjį archyvą Seimo nariai kreipėsi spalio pabaigoje, prašydami
pateikti turimų dokumentų kopijas apie Lietuvos diplomatų galimus buvusius
kontaktus su SSRS slaptosiomis tarnybomis. Jie kartu pateikė ir sąrašą su 73
pavardėmis tų diplomatų, kurių praeitis parlamentarams kelia įtarimų.
Prieš dvi savaites Seime prabilta, jog apie kai kuriuos Lietuvos
diplomatus egzistuoja „jautri“ informacija, kurią VSD yra pateikęs
prezidentui, užsienio reikalų ministrui ir premjerui.
Tokį patvirtinimą, anot URK vicepirmininko A.Ažubalio, komitetas esą gavo
lapkričio 23-iąją iš VSD generalinio direktoriaus Povilo Malakausko.
„Mes gavome patvirtinimą, kad egzistuoja tam tikra jautri informacija
apie diplomatus, kuri buvo pateikta vykdomajai valdžiai. (...) Saugumo
vadovas pripažino, kad jautri informacija apie diplomatus buvo pateikta
užsienio reikalų ministrui, premjerui ir prezidentui“, - žurnalistams tuomet
sakė A.Ažubalis.
Tačiau nei VSD vadovas P.Malakauskas, nei URK pirmininkas Justinas
Karosas nepatvirtino, kad vadinamoji „jautri“ informacija yra kaip nors
susijusi su galimu diplomatų bendradarbiavimu su KGB. Esą VSD šefas šalies
vadovams apie diplomatus teikia visą informaciją, tarp jų ir „jautrią“, bet
koks jos turinys nebuvo atskleista.
Tuo metu prezidentas Valdas Adamkus paklaustas, ar gavo „jautrios“
informacijos apie diplomatų sąsajas su KGB ir neformalų „išsiliustravimą“,
teigė, jog kai tik turėsi bet kokią diplomatus kompromituojančią informaciją
- iškart imsiąsis veiksmų, o dabar, pasak V.Adamkaus, jis negalįs vadovautis
gandais.
Po tuometinio UR komiteto narių ir VSD vadovo susitikimo parlamentarai
nusprendė suburti darbo grupę, kuri turėtų aiškintis, ar procedūrose, pagal
kurias Lietuvos diplomatai skiriami į pareigas, nėra „landų“, taip pat, ar
skiriant diplomatus nebuvo padaryta kokių nors pažeidimų.
Pažeidimu šiuo atveju būtų laikoma, jei, tarkime, šalies vadovai skyrė
kokį nors asmenį į diplomatines pareigas neatsižvelgdami į turimą „jautrią“
ir kompromituojančią informaciją, kai įstatymai numato, jog diplomatu gali
būti tik nepriekaištingos reputacijos žmogus.
Tuo metu Užsienio reikalų komitetas nusprendė iki Naujųjų metų
netvirtinti nė vieno ambasadoriaus kandidatūros - esą pirma reikia
išsiaiškinti procedūrinius trūkumus ir juos „užlopyti“ ir tik po to vėl
kalbėti apie diplomatų skyrimą.
Apie tai, kad bent 10 Lietuvos diplomatų „liustraciją perėjo“ tuometinių
VSD vadovų kabinetuose, rugsėjo pabaigoje prabilo buvęs VSD darbuotojas ir
buvęs Liustracijos komisijos pirmininkas Vytautas Damulis.
Pats V.Damulis, kuris žiniasklaidoje buvo vadinamas vienu iš „kurmių“,
esą neteisėtai teikusių tarnybinę informaciją kai kuriems politikams, 2006
-ųjų pabaigoje neteko leidimo dirbti su slapta informacija ir buvo atleistas
iš pareigų saugume.
URM atmeta prielaidas, esą kai kurie Lietuvos diplomatai galėjo nuslėpti
savo bendradarbiavimą su KGB ir vadina jas spekuliacijomis.
Iš viso, istorikų vertinimu, Lietuvoje gali būti apie 4-4,5 tūkst.
asmenų, galimai bendradarbiavusių su KGB.