Tiesa, tikrieji Amerikos gyventojai čia niekada nebuvo nė kojos įkėlę, bet kelmiškiai gali didžiuotis vieninteliu šalyje indėnams skirtu muziejumi. Jis vilioja ne tik vaikus - aplinka, pramogos traukte traukia ir vestuvininkus. Muziejininkai džiaugiasi, kad egzotikos sužavėti turistai pasakojimais privilioja dar daugiau lankytojų, o jaunavedžių albumą pavartę užsieniečiai aikčioja iš nuostabos.
Pastarosiomis savaitėmis turistų srautas kiek atslūgęs, todėl išvaizdžiame Gružauskų dvaro pastate įsikūrusio Kelmės krašto muziejaus darbuotojai turi ir atokvėpio valandėlę.
„Pavasarį ir mokslo metų pradžioje pas mus plaukia vienas autobusas po kito, - sėkme džiaugėsi muziejaus direktorė Danutė Žalpienė. - Bet ir dabar dar turime kelias užsakytas ekskursijas“.
Mintį įsteigti tokią ekspoziciją muziejininkams pamėtėjo rašytojas Jokūbas Skliutauskas - pasiūlė pagerbti kelmiškį mokytoją, kraštotyrininką ir vertėją Joną Vadeikį (1903-1982).
Šis pedagogas pirmasis Lietuvoje išvertė vokiečių rašytojų Karlo May romanus apie indėnus. Literatūros kūrinius J.Vadeikis ėmė versti paakintas savo buvusio mokytojo.
Kauno Vytauto Didžiojo universitete tarpukariu besimokiusio J.Vadeikio pirmasis išverstas kūrinys buvo K.May apysaka „Per dykumą“, vėliau jis išvertė romaną „Sidabro ežero turtai“, o galiausiai - trijų tomų romaną apie garsųjį apačių vadą Vinetu.
Iš Pupėnų (Kelmės r.) kaimo kilusiam J.Vadeikiui, jo verstų kūrinių personažams ir rašytojui K.May atminti įkurtas muziejus išpopuliarėjo, kai pasiūlė lankytojams pramogų. Jos turistus traukia labiau nei sukauptos knygos, įvairūs meno kūriniai, buities reikmenys, ginklai, piešiniais išmargintos kaukolės.
Visame pasaulyje populiaraus rašytojo K.May draugijai priklausančiame muziejuje galima pašaudyti iš lanko, pasėdėti tipiu - indėnų palapine paverstoje muziejaus salėje, pagurkšnoti arbatos, paragauti iš kukurūzų miltų pagal indėnų receptą keptų paplotėlių. Žinoma, per šią egzotišką ceremoniją klausomasi ir autentiškos indėnų muzikos. Vienas iš dviejų svečius pasitinkančių vedlių Jurgis Urbonas neslėpė, kad mažiesiems lankytojams didžiausia pramoga - pašaudyti iš lanko. Muziejus nesiryžo naudoti iš Kanados atsiųsto tikro indėnų lanko, todėl ginklų parduotuvėje įsigijo sportinių lankų.
„Stengiamės, kad kiekvienas vaikas galėtų iššauti apie dešimt kartų, - šypsojosi indėnišką aprangą per ekskursijas vilkintis muziejininkas. - Vaikams apie dvi valandas trunkanti programa atrodo net per trumpa“.
Dažniausiai autobusu atvažiuoja didžiulis - 40-50 vaikų būrys, todėl jie padalijami į dvi grupes. Kol viena grupė dvaro parke šaudo iš lanko į sustatytus taikinius, antroji susėdusi tipyje geria arbatą ir užkandžiauja pagal irokėzų genties receptą keptais kukurūziniais paplotėliais.
Vasarą muziejininkams darbo prisidėjo ir savaitgaliais, nes tapo madinga čia užsukti ir jaunavedžiams. Viskas prasidėjo nuo vienos kelmiškių poros, užsimaniusios per savo vestuves tipyje surūkyti taikos pypkę.
„Antroji dalis vyksta lauke, kur jaunavedys bando įrodyti, kad subrendo pasirūpinti šeima, - juokėsi muziejaus direktorė D.Žalpienė. - Iš lanko šaudantis vyras turi įrodyti, kad jau gali nušauti žvėrį - parūpinti namiškiams maisto“.
J.Urbonas juokėsi, kad pramogauti veržiasi ir pamergės: „Lanką griebia ir ilgiausius nagus turinčios merginos“.
Egzotiška pramoga išpopuliarėjo žaibiškai. Į muziejų plūstelėjusios poros neslepia, kad apie šią pramogą sužinojo iš pažįstamų.
Muziejininkams tarsi maloniausias komplimentas skamba pasakojimai apie užsieniečius, kurie aikčioja iš nuostabos, kai išvysta taikos pypkę indėnų palapinėje rūkančius jaunavedžius.
„Niekur nesireklamuojame, nes nėra būtinybės - lankytojai apie mus perduoda iš lūpų į lūpas“, - sėkme džiaugėsi „Ekstros“ žurnalistui ekspoziciją aprodę muziejininkai. Kelmės muziejaus darbuotojai apgailestauja, kad jų niekada nėra aplankęs tikras indėnas, nors muziejininkai su jais susirašinėja.
Amerikoje gyvenanti Ankstyvojo Pavasario ir Skriejančio Vėjo pora iš kelmiškių išprašė atsiųsti lietuviškos žemės. Ją indėnai ketino sumaišyti su iš viso pasaulio atsiųsta žeme. „Mums žadėjo atsiųsti gauto mišinio, bet dar nesulaukėme“, - be jokios nuoskaudos kalbėjo muziejaus vadovė.
Kur kas artimiau bendraujama su rašytojo K.May gimtinėje veikiančiais muziejais, jo draugijos nariais. Vokiečiai kelmiškiams atsiunčia literatūros, autentiškų meno darbų.
Bendraminčių yra ir Lietuvoje. Bene aktyviausi - kelmiškis Tomas Gaubša ir radviliškietis Sandras Astrauskas. Indėnų papročiais, menu, buitimi besidomintys muziejaus talkininkai patys prigamino ir padovanojo įvairiausios atributikos.
Su indėnų kultūra, menu, papročiais besidominčiais entuziastais muziejininkai rengia ir vakarėlius. Tai - tarsi padėka talkininkams.
Karlas May (1842-1912)
Visame pasaulyje išgarėjęs rašytojas gimė Hohenšteino-Ernstalio miestelyje Vokietijoje, keturiolika vaikų turinčio audėjo šeimoje.
Vaikystėje būsimasis rašytojas svajojo tapti iš skaitytų knygų sužavėjusių ispanų plėšikų gaujų nariu ir bandė bėgti iš namų. Tėvas pabėgėlį po paros sučiupo ir grąžino į namus.
Nepriteklių kamuojamas jaunuolis baigė mokytojų seminariją, dirbo mokykloje. Tačiau K.May buvo apkaltintas kambario draugo laikrodžio vagyste, pusantro mėnesio praleido kalėjime ir neteko mokytojo darbo.
Lakios fantazijos jaunuolis apsimetinėjo medicinos daktaru, policijos pareigūnu, notaro padėjėju ir už sukčiavimą belangėje iš viso praleido septynerius metus.
Kalėjime laiką su knyga rankoje leidęs K.May svajojo tapti rašytoju fantastu. Svajonė išsipildė, kai K.May persikėlė į Drezdeną ir tapo kelių leidinių redaktoriumi.
Pirmąją knygą „Ernstalio rožė“ rašytojas išleido būdamas 33 metų. Po trejų metų, 1878-aisiais, K.May paskyrė gyvenimą tik kūrybai. Per beveik keturis gyvenimo dešimtmečius rašytojas sukūrė apie 600 apysakų, nuotykių romanų, eilėraščių.
XIX ir XX a. sandūroje K.May buvo populiariausias ir labiausiai skaitomas rašytojas Europoje. Pasaulinę šlovę jam pelnė nuotykių romanai. Jie išversti į daugiau kaip 30 pasaulio kalbų. Vien Vokietijoje išleisti 74 šio rašytojo raštų tomai, o bendras K.May knygų tiražas gimtinėje viršija 80 milijonų.
Į lietuvių kalbą išleisti bestseleriais tapę romanai „Sidabro ežero turtai“, romanų trilogija „Vinetu“, „Estakado dykumos šmėkla“, „Lokių medžiotojo sūnus“.