Kalėdų eglutę užauginti nelengva

Atrodo, kad Kalėdų eglės – paklausi sezoninė prekė, greiti pinigai... J. Paičius tikina, kad nieko panašaus. „Iš pradžių medelyne pasėjamos iš kankorėžių išlukštentos ir išdžiovintos sėklos – tam yra specialios patalpos.

Trečiais-ketvirtais metais eglaitės jau tinka sodinti į vazonėlius, o kirsti jas galima penktais-šeštais metais. Eglutės auga nevienodai: vienos greičiau, kitos lėčiau. Tad vienu metu apsodintas plotas iškasamas praktiškai per dešimt metų. Kai kurios eglutės užauga kreivos, neproporcingos, retos. Taigi greito ir visada labai gero rezultato tikėtis neverta. Gerai, kad patys savo medelyne auginame miško sodmenis, tad nėra problemos, iš kur gauti medelių“, – sako medelyno viršininkas.

Pagrindinė Dubravos medelyno produkcija – dygiosios eglės, liaudies vadinamos „sidabrinėmis“. „Auginame apie 7 ha plote geros kokybės egles. Tas plotas ribotas, todėl paprastąsias egles vežame iš mums pavaldžių girininkijų“, – pasakojo J. Paičius.

Kuo pranašesnės sidabrinės eglutės? Tai – skonio reikalas, bet daugeliui jos tiesiog gražesnės: melsvai žalios, ilgesniais spygliais. Pasak J. Paičiaus, sidabrinių eglučių šakelės tvirtesnės, jos nenulinksta nuo sunkesnių papuošalų. Svarbiausia – nukirstos sidabrinės eglutės spygliai laikosi gerokai ilgiau negu paprastosios – bent dvi savaites. Tačiau medelyno vadovas įspėja, kad sidabrinė eglė yra labai dygi (ne be reikalo vadinama dygiąja). „Nepatariame jų pirkti žmonėms, turintiems mažų vaikų – kad nesusibadytų, nesusižeistų“, – priminė J. Paičius.

Vis dėlto paprastosios eglės, pašnekovo teigimu, niekada nebus išstumtos iš rinkos. „Visų pirma, jas lengviau užauginti, jos pigesnės už sidabrines eglutes ar kėnius. Antra, žmonės labai įpratę prie paprastųjų eglių, tai jiems tarsi tikresnė Kalėdų eglutė. Todėl paprastosios eglutės yra ir bus populiariausi Kalėdų medeliai. Žmonėms netgi nesvarbu, kad, lyginant su kėniais, cūgomis ar sidabrinėmis eglėmis, paprastųjų spygliai šiltame kambaryje nubyra itin greitai“, – vardino J. Paičius.

Vakarų Europoje, kaip Kalėdų medeliai, labiau mėgiami kaukaziniai kėniai. J. Paičius teigia, kad kėnių spygliai puikiai laikosi, net ir šiltame sausame kambaryje jie žaliuoja tris savaites. Tai gražūs, švelniaspygliai, taisyklingai nuaugę medeliai. Žinoma, ilgainiui ir kėnių spygliukai sudžiūva, išblykšta, tačiau jie nebyra ir nešiukšlina kambario. „Jie brangesni ir už sidabrines eglutes, nes Lietuvoje sunkiau auginti“, – sako medelynininkas.

„Prieš keliolika metų iš Danijos į medelyną buvome atsivežę kaukazinių kėnių sodinukų, kad įsitikintume, kaip jie mūsų krašte augs. Jie iš tiesų augo puikiai, taisyklingai. Turėjome gražių kėnių, tačiau užteko poros naktų, kai spustelėjo 25 °C šaltukas, ir jie paraudo, neteko prekinės išvaizdos.

Pernai prieš Kalėdas iškirtome paskutiniuosius, taigi šiemet jais neprekiaujame, nors jau buvo žmonių, įpratusių jų įsigyti. Kėnius reikia auginti bent 10 metų, o per tiek laiko būtinai pasitaiko kelios ypatingai šaltos savaitės, kurios gali sugadinti visą verslą“, – nelinksma patirtimi dalijosi pašnekovas. Taigi kėnius mūsų krašte auginti galima, bet rizikinga.

Nukirsta eglutė ilgainiui nudžiūsta, pribarsto spyglių, po švenčių tenka ją išmesti. Vazoninę eglutę galima pasisodinti prie namų arba miške. „Medelynas negarantuoja, kad eglutė tikrai ištvers, bet visada stengiamės, kad vazoninės eglutės turėtų daug šaknų. Tik reikia jas reguliariai laistyti ir nelaikyti prie radiatorių, kad neišdžiūtų šaknys.

Iš karto po švenčių eglutę reikėtų išnešti į kiemą ar balkoną. Jeigu šalta, vazoną galima apipilti durpėmis ar pjuvenomis, kad neperšaltų šaknys. Pavasarį eglutę galima pasodinti norimoje vietoje. Jeigu tik žemė neįšalusi, medelį vertėtų pasodinti tuojau po švenčių“, – patarė J.Paičius. Pasak jo, vazoninės eglutės yra puiki auklėjamoji priemonė vaikams, pamokanti, kaip galima Kalėdų eglute džiaugtis jos nesunaikinant, kaip tausoti gamtą.

Kaip pasirinkti

Pasak J. Paičiaus, žmonės į eglučių prekyvietes ateina paprastai jau žinodami, ko nori. „Vieni žiūri tiesumo, tankumo, kitiems tankios nepatinka, nes nebus kur žaislų kabinti...“, – pirkėjų įpročius vardijo medelyno viršininkas. Jis patarė atidžiau pasižiūrėti į kamieno galiuką, kuris kartais būna kreivas, tada sunkiau eglutę įstatyti į stovą. Eglutės šviežumą pašnekovas pataria tikrinti stuktelėjus kotą į žemę. Jeigu nubyra truputis sausų spyglių – tai normalu, bet jeigu spygliai byra gausiai, eglutė jau padžiūvusi.

J.Paičius pasakoja, kad eglutės rinkimasis daugeliui šeimų jau tapo tradicine pramoga: „Gražiais savaitgaliais šeimos atvažiuoja į medelyną su vaikais ir renkasi, sukinėja, apžiūrinėja eglutes“. Pagal poreikius ir kišenę

Eglučių kainos pareina nuo dydžio ir grožio (tankumo, proporcingumo, tiesumo). Maža sidabrinė eglutė vazone (iki 0,7 m) Dubravos medelyne kainuoja apie 17 Lt, metro ūgio – maždaug 23-28 Lt, iki 0,7 m aukščio paprastoji eglutė – 12 Lt, o metro aukščio – apie 15-20 Lt.

Kirstos eglutės kainuoja nuo 6 Lt (ne aukštesnės kaip 1 m) iki 50 Lt. Tarkime, 1,5 m graži sidabrinė eglutė mažmeninėje prekyboje kainuos maždaug 20 Lt, panašaus ūgio paprastoji eglu- tė – 15 Lt.