Lietuvoje jau nieko nestebina pranešimai apie psichologinį ir fizinį smurtą, kurį mokyklose patiria ir moksleiviai, ir mokytojai. Lietuvoje tai - kasdienybė, o Airijoje, kurios mokyklas lanko iki 30 tūkst. lietuvių vaikų, tai – neįsivaizduojama. Airijoje griežtai kovojama su smurtu mokyklose.
„Aš iš Airijos mokyklos į lietuvišką niekada negrįšiu“ – tokius Airijos lietuviukų pasisakymus tenka išgirsti labai dažnai. Pabrėžtina, kad vaikai turi galvoje ne mokymosi lygį, o tai, kad jie Airijos švietimo įstaigose jaučiasi saugūs. .
Lietuvoje neretai net vienas mokinys gali metais terorizuoti visą klasę. Airijoje tokia situacija praktiškai neįmanoma. Čia mokytojai nedelsdami reaguoja, jeigu vaikas mokykloje blogai jaučiasi ir nėra tokių atvejų, kai vaikai mušasi, naudoja fizinį ar psichologinį smurtą prieš kitus moksleivius, o mokytojas „užmerkia akis“, sakydamas, kad tai - vaikų ar paauglių tarpusavio santykiai.
Airiškoje mokykloje už muštynes, bet kokį smurtą, prievartą, moksleivis gali būti nedelsiant pašalintas iš mokymo įstaigos. Kartais pašalinimas gresia už paprasčiausią paauglių kivirčą.
Kartą viena nigerietė pasiskundė mokytojai, kad kita moksleivė – airė – sulaužė jos darbo priemonę. Tarp merginų kilo kivirčas, vėliau – muštynės. Už tai abi moksleivės buvo pašalintos iš mokyklos. Nigerietė už tai, kad sukėlė muštynes, airė – už rasizmą.
Pašalintų moksleivių tėvams tenka atsakomybė surasti kitą mokyklą savo atžaloms, o Airijoje trūksta švietimo įstaigų, tad tai nėra taip paprasta.
Apskritai, Airijos mokyklose žiūrima, kad jose nebūtų diskriminacijos, patyčių, smurto ar prievartos. Nuo paruošiamųjų klasių vaikai mokomi gerbti vieni kitus, moksleivių saugumą (tiek fizinį, tiek psichologinį) užtikrina griežta tvarka, nėra toleruojamas net mažiausias smurtas.
Taip pat stebima, kad į mokyklos teritoriją nepatektų pašaliniai asmenys. Prasidėjus pamokoms užrakinami mokyklos vartai. Jie atrakinami tik pasibaigus užsiėmimams.
Airijoje vaikus iki dvylikos metų į mokyklą lydi tėvai ar kiti suaugę asmenys. Tik išimtinais atvejais – jei vaikas gyvena visiškai šalia mokyklos – jis gali savarankiškai ateiti į mokyklą ir grįžti iš jos pasibaigus pamokoms.
Jeigu mokykloje tarp vaikų būna nesutarimų, tą pačią dieną mokytojai apie tai informuoja tėvus ir prašo pasikalbėti su vaiku apie tokio elgesio priežastis. Tai galioja tiek airių vaikams, tiek imigrantams.
Neteko girdėti, kad Airijos mokyklose vaikai būtų skriaudžiami ar kaip nors išskiriami iš kitų vien dėl tautybės. O juk nesunku įsivaizduoti, kaip Lietuvos mokykloje jaustųsi iš kitos šalies, o juo labiau – kitokios odos spalvos moksleivis.
Kartais tenka išgirsti nuogąstavimų, kad Airijoje ar Jungtinėje Karalystėje besimokantys vaikai neįgys tokio gero išsilavinimo, kurį suteikia Lietuvos švietimo sistema.
Keista, bet Lietuvoje apie išsilavinimą vis dar sprendžiama pagal mokymosi krūvį. Bet ar tikrai valandų valandomis prie knygų sėdintis vaikas, kuris vos pakelia kuprinę nuo žemės, įgis geresnį išsilavinimą?
Airijoje, priešingai nei Lietuvoje, mokytojai vaikų prievarta nespaudžia prie mokslų, net jeigu mokinys nesimoko, niekas iš jo nedaro „atpirkimo ožio“. Jeigu mokinys nesimoko, jis tiesiog gauna prastą įvertinimą. Tačiau jeigu vaikas mokosi, jis turi visas galimybes gauti puikų išsilavinimą.