P.Vaitiekūną išsikviesti „ant kilimėlio“ trečiadienį pasiūlė Saulius
Pečeliūnas, tačiau Seimo posėdžių salėje kilo nedidelė diskusija, ar galima
ministrą kviesti į Seimą, kai posėdis yra neeilinis - tai yra nenumatytas.
Tačiau Tėvynės sąjungos pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė,
pacitavusi Seimo Statuto nuostatas, pareiškė, kad jei seimūnai neleis iškviesti P.Vaitiekūno į tribūną, tai konservatoriai imsis inicijuoti jam interpeliaciją.
„Užsienio reikalų ministras nuolat, nuolat ir dar kartą dabar kartoja
dalykus, kurie aiškiai kertasi su Lietuvos Respublikos įstatymais. Jeigu
norima, kad mes imtumės ruošti interpeliaciją šiam ministrui, tada tegul
Seimas neleidžia mums išgirsti atsakymus. (...) Jeigu ministras paaiškintų,
ką jis iš tikrųjų mano, turiu omenyje dėl Rusijos atsakomybės ir santykių su
buvusia Sovietų Sąjunga, gal nereikėtų rimtesnių žingsnių, kuriems mes jau
bręstame“, - sakė konservatorė.
Interpeliacijos tekstą konservatoriai šiuo metu ruošia ir kitam mažumos
Vyriausybės nariui - aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui.
Vėliau žurnalistams R.Juknevičienė aiškino, kad „yra tokių minčių, idėjų“
surengti nepasitikėjimo procedūrą UR ministrui, jeigu jis Seime nepaaiškins,
kodėl nuolat kalba apie tai, kad sovietų okupacijos žalos atlyginimo
reikalavimas iš Rusijos turi būti nuosaikus bei neultimatyvus.
„Interpeliacija irgi yra atsakymas į klausimus“, - sakė R.Juknevičienė.
P.Vaitiekūnas ne kartą yra raginęs Seimą vengti ta tema ultimatyvių
intonacijų, nes esą derybų proceso viešinimas daro žalą Lietuvos interesams
ir neatitinka tarptautinės diplomatijos praktikos, o vidaus politinis
spaudimas diplomatams nepadeda pasiekti norimo tikslo.
1992 metais piliečiai visuotiniame referendume pritarė, kad būtų
atlyginta Lietuvos žmonėms bei Lietuvos valstybei padaryta žala,
2000-aisiais priimtas įstatymas, įpareigojantis vyriausybę dėl to derėtis su
SSRS teisių ir įsipareigojimų perėmėja Rusija, šiemet sausį Seimas priėmė
rezoliuciją, raginančią Rusiją pradėti konsultacijas su Lietuva dėl žalos
atlyginimo.
1940 metais Lietuvą okupavo Sovietų sąjunga, vėliau vykstant Antrajam
pasauliniam karui Lietuvos teritoriją užėmė nacių Vokietija, 1944-45 metais
Raudonajai armijai iš Lietuvos išstūmus vokiečių kariuomenę Lietuva vėl
priverstinai tapo viena Sovietų Sąjungos respublikų.
Lietuva per sovietų okupaciją dėl trėmimų, žudynių, priverstinės
emigracijos neteko iki trečdalio gyventojų. Pusę amžiaus trukusios
sovietinės okupacijos žalą Lietuva įvertino 80 milijardų litų.
Rusija iki šiol kategoriškai atsisako dėl to derėtis.