Tai parodė 2006 metais 57 pasaulio šalyse atlikto mokinių skaitymo,
matematikos ir gamtos mokslų pasiekimų tyrimo PISA (Programme For
International Student Assessment) rezultatai.
Pirmą kartą Lietuvoje vykusiame tyrime dalyvavo 4 746 šalies mokiniai iš
195 lietuvių, rusų ir lenkų bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų.
Daugelyje sričių savo gebėjimais Lietuvos moksleiviai nusileidžia ir
kaimynams latviams bei estams.
Pagal gamtos mokslų pasiekimus Lietuva, surinkusi 488 taškus, užėmė 32
vietą. 531 taškus surinkę estų moksleiviai atsidūrė 5, latviai - 28 vietoje
(490 taškų).
Kaip pastebėjo PISA tyrimo koordinatorė Lietuvoje Jolita Dudaitė, 4,3
proc. lietuvių moksleivių neturėjo minimalių gamtos mokslų gebėjimų , o
maksimaliais galėjo pasigirti 0,4 proc. tirtų šalies moksleivių.
Tyrimas parodė, jog Lietuvoje gamtos mokslus geriau išmano vaikinai nei
merginos, tačiau skirtumas siekia tik 2 taškus ir, pasak J.Dudaitės, yra
statistiškai nereikšmingas.
Geriausiais gamtos mokslų gebėjimais galėjo pasigirti Suomijos (563 taškai), Honkongo (543 taškai) ir Kanados (534 taškai) moksleiviai.
Prasčiausiai šiame tyrime sekėsi Kirgizijos (322 taškai), Kataro (349
taškai) ir Azerbaidžano (382 taškai) penkiolikmečiams.
Matematikos srityje Lietuva surinko 496 taškus ir atsidūrė 30 vietoje.
Estija užėmė 14 vietą(515 taškų), Latvija su 486 taškais atsidūrė 31-ojoje.
Tyrimas parodė, jog 7,8 proc. Lietuvos moksleivių neturi minimalių
matematinių žinių ir gebėjimų, o aukščiausio lygmens gebėjimus turi 1,8
proc. apklaustųjų.
Nors daugelyje šalių vaikinai matematiką vidutiniškai išmano geriau,
tačiau Lietuvoje merginos atsilieka tik 2 taškais ir šis skirtumas irgi nėra
statistiškai reikšmingas.
Geriausius matematinius gebėjimus turi Taivano (549 taškai), Suomijos
(548 taškai) ir Honkongo (547 taškai) moksleiviai. Prasčiausiai šiame moksle
sekasi Kirgizijos (311 taškų), Kataro (318 taškų) ir Tuniso (365 taškai)
penkiolikmečiams.
Skaitymo gebėjimo srityje Lietuvos penkiolikmečiai surinko 470 taškų ir
atsidūrė 32 vietoje. Ją vėl aplenkė Latvija (28 vieta, 479 taškai) ir Estija
(13 vieta, 501 taškas).
Tyrimo duomenimis, minimalius skaitymo gebėjimus Lietuvoje turėjo 8,7
proc. tiriamųjų, o aukščiausio lygio - 4,4 proc. moksleivių.
Geriausiai šioje srityje įvertinti Korėjos (556 taškai), Suomijos (547
taškai) ir Honkongo (547 taškai) moksleiviai. Prasčiausiai vėl pasirodė
Kirgizija (285 taškai), Kataras (312 taškų) bei Azerbaidžanas (353 taškai).
Anot PISA tyrimo koordinatorės Lietuvoje J.Dudaitės, visose šalyse
merginos skaito geriau nei vaikinai. Lietuvoje skirtumas siekia 51 tašką.
Kaip pastebėjo švietimo ir mokslo viceministrė Virginija Būdienė, prasti
skaitymo gebėjimai lemia žemesnius pasiekimus ir kitose srityse.
„Didele dalimi skaitymo negebėjimai lemia prastesnius rezultatus šiame
tyrime, nes užduotys buvo daug teksto turinčios“, - teigė V.Būdienė.
Anot viceministrės, tyrimo rezultatai atskleidė ir kai kurias švietimo
sistemos problemas.
„Lietuvai reikia daug ką pergalvoti. Ekonomikai kylant, tampa nenatūralu,
kad mokyklose gamtos kabinetai neaprūpinti reikiama įranga. Tampa
nenatūralu, kad mokytojų kvalifikacijos kėlimo sistema nėra pakankamai
fokusuota“, - teigė V.Būdienė.
Anot jos, Lietuvos moksleivių išsilavinimas nėra prastas, tačiau jis
labiau orientuotas į akademinius dalykus, o ne į praktinių gebėjimų
vystymą.