Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį
pritarė abiejų siūlomų kandidatų skyrimui komisijos nariais, darbą jie galės
pradėti tuomet, kai juos paskirs VSD šefas Povilas Malakauskas.
R.Vaitekūnienė yra Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus
prokurorė, o V.Lengvenis vadovauja VSD Ikiteisminio tyrimo skyriui bei nuo
2005-ųjų dirba VSD darbo grupės, aptarnaujančios vadinamąją Liustracijos
komisiją, pirmininko pavaduotoju.
Komisijos pirmininką VSD vadovas turėtų paskirti, kai bus
„sukomplektuota" visa komisija.
Pasak NSGK pirmininko Algimanto Matulevičiaus, kai kuriems komiteto
nariams kilo abejonių, kad vienas iš teikiamų kandidatų V.Lengvenis dirba
VSD, todėl esą „viską daro viena institucija".
„Abejonių tokių buvo. Suprantat, praktiškai ta pati institucija lyg tai
viską daro. Nes jie turi teisę teikti kandidatą, bet gali nebūtinai teikti
iš savo institucijos. Na, šįkart direktorius nusprendė taip, dauguma
pritarėme, bet abejonė tokia buvo. Ir aš, pavyzdžiui, asmeniškai, tai į
pirmininkus, tai labai abejočiau, nes kada viskas susikoncentruoja vienoj
institucijoj, tai nėra gerai", - žurnalistams trečiadienį sakė
A.Matulevičius.
Komiteto pirmininkas nekalbėjo ir apie R.Vaitekūnienės galimybes
vadovauti komisijai. Pasak jo, tai ne jo kompetencija, todėl negalįs nieko
sakyti.
Pati prokurorė taip pat sakė, jog dabar yra siūloma į komisijos nares, o
kad galėtų tapti ir komisijos pirmininke, ji išgirdusi tik iš
žiniasklaidos.
Abu kandidatai komitete atlaikė parlamentarų klausimų antplūdį. Seimo
nariai ypač domėjosi V.Lengvenio, kaip VSD darbo grupės, aptarnaujančios
Liustracijos komisiją, vicepirmininko, požiūriu į galimybes laiku
neprisipažinusiems KGB bendradarbiams suteikti antrąjį šansą - tai yra
nustatyti naują pusės metų prisipažinimo terminą.
Tokias pataisas yra siūlęs prezidentas Valdas Adamkus.
„Mano asmenine nuomone, reikėtų", - į klausimą atsakė V.Lengvenis. - „Yra
asmenų, kurie vienokiais arba kitokiais būdais galėjo nepraeiti.
Liustracijos procese buvo įvairūs periodai, kelios komisijos ir galvoju, kad
jei būtų laikotarpis po visų šitų įvairių situacijų, jie gal dar apsigalvotų
ir sutiktų".
Kandidatas taip pat buvo kamantinėjamas, kaip dirbo darbo grupė, kuri
teikdavo informaciją Liustracijos komisijai. Seimūnams buvo įdomu, ar visa
medžiaga prieš pateikiant ją komisijai, keliaudavo pro VSD šefo kabinetą, ar
tiesiai į komisiją.
„Kai pavadavau (Gintarą - BNS) Baradinską, pas pavaduotojus ar direktorių
tikrai jokios medžiagos nenešiau, medžiaga keliaudavo tiesiai į komisiją", -
nukirto kandidatas.
V.Lengvenio kolegė R.Vaitekūnienė komiteto posėdyje buvo mažiau
kamantinėjama.
Pastaruoju metu vadinamoji Liustracijos komisija byrėjo ir negalėjo
realiai vykdyti savo veiklos, nes iš 5 narių buvo telikę du - teisininkas
Petras Ragauskas ir politologas Antanas Kulakauskas.
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, komisijos posėdis yra teisėtas,
jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 nariai. Sprendimai taip pat gali būti
priimami ne mažesne nei 3 balsų dauguma.
Anot įstatymo, į komisijos narius vieną kandidatą siūlo Generalinė
prokuratūra, po du - VSD ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos
tyrimo centras.
Dabar trūksta dar vieno komisijos nario, kurį siūlyti turėtų Gyventojų
genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Komisijos narius ir pirmininką NSGK pritarimu skiria bei atleidžia VSD
vadovas.
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, komisija veikia visuomeniniais
pagrindais, tačiau naujoje, prezidento vetuotoje jo redakcijoje numatyta,
kad komisijos veikla bus finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, ją
sudaryti turėtų 7 nariai, kurių po 2 siūlys prezidentas, generalinis
prokuroras, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinis
direktorius bei 1 VSD vadovas.
Bendrą komisijos sudėtį naujuoju įstatymu būtų pavesta tvirtinti Seimui.
Prezidentui paskelbus veto, naujasis įstatymas neįsigaliojo, tačiau tiek
šalies vadovas, tiek parlamentarai yra išsakę aiškų ketinimą jį priimti
patobulinus.