Už išvadas, kuriose konservatoriai siejami su teroristinės organizacijos
bruožų turinčia grupuote ir kaltinami darę spaudimą nužudymą tyrusioms
teisėsaugos institucijoms, balsavo 66 parlamentarai, 23 buvo prieš ir 4
susilaikė.
Iš viso Seime yra 141 narys.
Išsakydami savo nuomones parlamentarai daugiau diskutavo ne apie išvadų
turinį, bet apie Tėvynės sąjungos praeitį.
Liberaldemokratų frakcijai priklausantis Petras Gražulis pareiškė, kad
konservatorių partiją reikėtų uždrausti, nes ji turi sąsajų su teroristais.
„Susidariau nuomonę, kad konservatorių kaltė yra didelė. (...) Asmeniškai
aš reikalausiu, kad uždraustų konservatorių partiją kaip susijusią su
teroristinėmis organizacijomis“, - posėdyje pareiškė P.Gražulis.
Jam antrino socialliberalų lyderis Artūras Paulauskas, pareiškęs, kad
Tėvynės sąjunga tuomet „žaidė su žmonių gyvybėmis“ ir „kurstė nusikalsti“.
„Konservatorių partijai triuškinančiai pralaimėjus Seimo rinkimus (1992
metais - BNS), tada šios partijos vadovai naudojosi tam tikromis
nepasitenkinimo nuotaikomis visuomenėje ir svabiausia - karinėmis
struktūromis, žaidė pavojingus žaidimus su sprogmenimis, žmonių gyvybėmis.
Kalbant teisinėmis kategorijomis - kurstė nusikalsti“, - kalbėjo
A.Paulauskas.
Pasak jo, svarbiausias klausimas, kuris dabar kyla - ar visi šie
konservatorių neva naudoti metodai yra praeityje. Anot A.Paulausko, tiek
dabartinis TS pirmininkas, tiek kiti vadovai tuomet buvo „tik partijos
eiliniai“, todėl, jo nuomone, atsakymas gali būti tik vienas - „ryšys su
asmenimis, kurie naudojosi teroristinės kovos metodais iki šiol,
nenutrauktas, jie iki šiol globojami“.
Konservatoriai, nors įnirtingai gynėsi, neįtikino daugumos Seimo narių. TS
pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė pareiškė, kad komisija atsirado
kaip kerštas už partijos laikyseną Valstybės saugumo departamento (VSD)
skandalo metu.
„Jeigu jūs galvojate, kad kuo nors pakenksit Tėvynės sąjungai, tai labai
klystate. Balsuokite, balsuokite - tai jūsų sąžinės reikalas“, - nuoskaudos
neslėpė viena konservatorių lyderių.
Seimūnės kolega Jurgis Razma pagrasino kreiptis į Konstitucinį Teismą
(KT), nes esą Seimas, tvirtindamas šias išvadas, skleidžia dezinformaciją, o
tai yra draudžiama. Pasak jo, kreipimosi tekstas turėtų būti paruoštas kitą
savaitę.
„Yra daug pagrindų tokiam kreipimuisi į KT: Seimas, tvirtindamas tokias
išvadas, skleidžia dezinformaciją, kas yra draudžiama pagal Konstituciją,
kišasi į kitų valdžių sferas - konkrečiai, į teisminės valdžios sferą“, -
teigė konservatorius.
Aistros dėl komisijos išvadų nesibaigė ir seimūnams sugrįžus į posėdį po
trumpos pertraukos. Prie mikrofono priėjęs P.Gražulis pareiškė, kad
konservatorius Rimantas Dagys jam esą grasino susidorojimu.
„Šita partija turi patirties, kaip įrodė Seimas, tvirtindamas šitas
išvadas. Todėl aš noriu atkreipti dėmesį, kad nereikėtų sudarinėti komisijų,
jei iš tikro kas nors atsitiktų, jei susidorotų su manimi, kaip politiku ar kaip
žmogumi. Kad viskas būtų aišku“, - pareiškė P.Gražulis, kuris trečiadienį taip
pat pasiūlė Seimui kreiptis į Generalinę prokuratūrą,kad ši J.Abromavičiaus
žūties aplinkybių tyrimą perduotų teismui, nes esą politikai šią bylą bando
politizuoti.
Seimo sudarytos komisijos išvadose, be sąsajų tarp konservatorių ir neva
teroristinių organizacijų, taip pat rašoma, kad yra pakankamai duomenų, esą
konservatorius ir buvęs parlamentaras Algirdas Petrusevičius gali būti
susijęs su J.Abromavičiaus nužudymu, be to, dirbdamas Seimo Nacionalinio
saugumo ir gynybos komitete (NSGK), jis turėjęs galimybę disponuoti visa
informacija apie J.Abromavičiaus žūties tyrimą ir galėjęs daryti įtaką
tyrimui.
Laikinoji komisija, vadovaujama darbietės Loretos Graužinienės, nagrinėjo
ir prieš 10 metų suburtos konservatoriaus Sigito Kakčio vadovautos panašios
komisijos veiklą ir įvertino ją kaip paviršutinišką.
Dabartinė komisija per savo ilgiau nei metus trukusią veiklą išklausė maždaug trijų dešimčių liudytojų prieštaringus parodymus. Kai kurie
liudytojai teigė, kad J.Abromavičius galėjo būti nužudytas, nes išsiaiškino,
kas 1994 metais susprogdino geležinkelio tiltą per Bražuolės upę, kiti
teigė, kad žūtis galėjo būti susijusi su J.Abromavičiaus darbo Valstybės
saugumo departamente (VSD) metu vykdytais kontrabandos tyrimais.
Komisijoje dirbę du konservatoriai - J.Razma ir Audronius Ažubalis -
nesutiko su jos išvadomis ir pateikė savo atskirąją nuomonę. Daugiau nei
dvidešimties puslapių dokumente, be kita ko, teigiama, kad nesą jokio
pagrindo manyti, jog su nužudymu gali būti susijusios dešiniosios partijos.
J.Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune sprogus jo
automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu buvo pritvirtinę maždaug 500
gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį
įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris
vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.