„Negėriau kaimiško pieno, nes jo labai nemėgstu. Nevalgau riebiai, o ten visas maistas buvo riebus. Kepėme kugelį, pyragus, bet aš nevalgydavau. Merginos juokdavosi: „Goda gyva oru“. Valgiau tik sumuštinius su arbata, sintetinius makaronus. Dar pasiskindavau aviečių. Grįžusi į miestą, buvau labai pasiilgusi salotų, karštos vištienos“, - pasakoja Goda.
MES nustembame: kaime mergina išmoko pešti vištą, bet neragavo jos kepsnio? Galbūt kaltas kvapas: „Šlykštu tą vištą pešti - nuplikyta karštu vandeniu, ji skleidžia labai savotišką kvapą, kuris verčia vemti“.
Tuo tarpu Neli, priminus bulvių plokštainį, tik atsidūsta: „Grįžusi iš kaimo sportavau vos ne kasdien. Stengiuosi prisižiūrėti - nevalgau duonos, saldumynų. Sunku su tuo antsvoriu“.
Ką gi - kaltas plokštainis. Tačiau jį kepti mergina išmoko ne atvažiavusi praleisti savaitės kaime - šio patiekalo gaminimo subtilybes perkando dar vaikystėje, kai, mamai dirbant naktinėje pamainoje, skubėdavo iš mokyklos ruošti pietų tėčiui.
Kai MES bandėme aiškintis bulvių plokštainio reikalus, Neli kaip tik ruošėsi į Enrigue Iglesio koncertą - kvietimų į jo pasirodymą gavo gimtadienio proga. „Sakiau draugams, kad daugiau nebedovanotų man gėlių, - labai gaila, kai jos nuvysta. Dabar gėlės užėmusios visus mano namus: vienas draugas gimtadienio proga padovanojo 55 rožes, prieš tai iš draugės gavau 32 rožių puokštę“, - skaičiavo mergina, klausydamasi MŪSŲ sveikinimų.
Pagailėjusi rožių, ji nutarė, kad pradėjusias lenkti galvas gėles panaudos aromaterapijos procedūroms - krūvą rožių žiedlapių susivers į vonią. Keletą kartų Neli jau išbandė šį malonumą ir negalėjo atsidžiaugti jo poveikiu.
„Reikės lįsti į kvepiančią vonią. Tik gaila, kad vienai.
Gal Zarą, savo šunytę, pasiimsiu“, - juokėsi atlikėja.
Ei, ar yra norinčiųjų palaikyti jai kompaniją?