Tiesa, kol šios įstatymo pataisos pradės veikti visa jėga, dar praeis nemažai laiko - jas dar turi pasirašyti prezidentas, reikia priimti nemažai poįstatyminių aktų. Tačiau „Ekstra“ nusprendė pasidomėti, kaip atrodys gyvenimas gresiant tikimybei netekti automobilio.
Nuo šiol automobilis bus konfiskuojamas už transporto priemonės vairavimą apsvaigus ar neblaiviam ir sukėlus pavojingą situaciją kelyje, neturint teisės vairuoti. Dar už chuliganišką vairavimą išgėrus, neturint teisės vairuoti. Taip pat pakartotinai vairuojant neblaiviam ar apsvaigus nuo kitokių psichiką veikiančių medžiagų.
Šie trys punktai ir lems kelių erelių ir stikliuko mėgėjų transporto priemonių - automobilių, traktorių, kombainų, motociklų, motorolerių, dviračių - likimą. Kad tokių nubaustųjų turėtų būti daug, abejoti neverta. Per metus Lietuvoje sulaikoma apie 30 000 neblaivių vairuotojų, o kiek chuliganiškai besielgiančių vairuotojų siautėja Lietuvos keliuose, sunku ir suskaičiuoti.
„Chuliganiško vairavimo“ sąvoka, įstatyme atsiradusi Seimo nario Alvydo Sadecko iniciatyva, jau dabar teisininkus suskaldė į dvi stovyklas. Vieni teigia, kad ji būtina, kiti tvirtina, jog taip sukuriama situacija, kai transporto priemonės likimą lems subjektyvus kelių policininko vertinimas - jis pats galės spręsti, kas yra tas chuliganiškas vairavimas.
2007 metais Lietuvoje buvo sulaikyti 2184 vairuotojai, iš kurių jau buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas, 246 vairuotojai, padarę iškart kelis kelių eismo taisyklių pažeidimus (chuliganiškas elgesys). Galima spėti, kad nemažai jų įkliuvo būdami neblaivūs, tad 2007 metais, jei būtų buvę vadovaujamasi tik naujosiomis taisyklėmis, turėjo būti konfiskuota ne mažiau kaip tūkstantis automobilių.
Kaip „Ekstrai“ teigė Lietuvos eismo priežiūros tarnybos vadovas Saulius Skvernelis, laikantis įstatymo reikalavimo, automobilis turėtų būti konfiskuojamas neatsižvelgiant, kas jo savininkas ar kad automobilis įsigytas išsimokėtinai. „Kaip su tokiu vairuotoju toliau elgsis išperkamosios nuomos bendrovė ar automobilio savininkas, - jų tarpusavio reikalas, - sakė S.Skvernelis. - Žmogus, iš kurio bus konfiskuotas toks automobilis, greičiausiai bendrovei ir toliau privalės mokėti mokesčius“.
Tuo tarpu SEB Vilniaus banko lizingo vadovė Jūratė Nedzinskienė „Ekstrai“ teigė, kad nors jų atstovai ir dalyvavo svarstant įstatymo projektą, galutinio sprendimo, kaip bus elgiamasi su tokiais klientais, dar nėra. „Laukiame poįstatyminių aktų, - sakė J.Nedzinskienė. - Nors tikiuosi, kad tokių atvejų neturėtų būti labai daug: juk automobilius išsimokėtinai dažniausiai perka išsilavinę ir solidūs klientai“.
Dar kebliau turėtų būti tais atvejais, kai konfiskuojamas ne vairuotojui priklausantis automobilis. Tuomet automobilio savininkas atlyginti patirtus nuostolius turėtų išsireikalauti per teismą. O jeigu vairuotojas nemokus, kas padengs nuostolius? O jeigu antrą kartą prie vairo neblaivus įklius kelis šimtus tūstančių litų kainuojančio sunkvežimio vairuotojas? Žodžiu, kol kas klausimų daugiau nei atsakymų.
Panašūs įstatymai Latvijoje galioja jau trečius metus. Kaip „Ekstrai“ teigė Latvijos kelių policijos vadovas Edmundas Zivtinis, areštas, laisvės atėmimas ir automobilio konfiskavimas už vairavimą neblaiviam iškart davė stulbinamų rezultatų. „Per 2006 metus girtų vairuotojų sumažėjo per pusę. 2007-aisiais - dar 20 procentų. Tad rezultatai akivaizdūs. Tokias drakoniškas bausmes visuomenė įvertino labai palankiai, - sakė E.Zivtinis. - Maža to, aktyviai svarstomos šių įstatymų pataisos, pagal kurias visos bausmės bus padvigubintos. Ir manau, kad tai bus teisinga. Latvijoje galutinį sprendimą dėl automobilio konfiskavimo priima teismas. Ten nepadeda jokie paaiškinimai - „automobilis ne mano“ ar „aš jį pirkau išsimokėtinai ir dar neišsimokėjau“. Manyčiau, kad šiuo atveju labai gerai veikia vadinamasis bausmės neišvengiamumo principas. Teismas vis tiek priima nutartį automobilį konfiskuoti, o žmogus ir toliau moka įmokas išperkamosios nuomos bendrovei. Tokie teismo sprendimai atgraso nemažai žmonių nuo pagundos sėsti prie vairo neblaiviam ar duoti vairuoti automobilį girtam draugui“.
Šiuo atžvilgiu Latvijos kelių policijos vadovo pozicija labai skiriasi nuo kolegos Lietuvoje. Šis teigia, kad drastiškos baudos efektą duoda tik pirmuosius dvejus metus, vėliau vairuotojai prie jų pripranta ir nusižengimų vėl pradeda daugėti. Tačiau abiejų šalių kelių policijos vadovai sutinka, kad vien griežtomis bausmėmis problemos neišspręsi.
Pasak E.Zivtinio, įvedus griežtas bausmes, kyšininkaujančių kelių policininkų nepadaugėjo. „Tam daugiausia įtakos turėjo padidėjęs Latvijos specialiųjų tarnybų dėmesys mūsų pareigūnams. Tai labai atbaido nuo pagundos imti kyšį, - sakė E.Zivtinis. - Tačiau 2007 metais teko atsisveikinti su 30 nesąžiningų kelių policijos darbuotojų“.
Kolegos Latvijos žurnalistai pasakojo, kad jų šalyje labai efektyviai veikia ir dar viena bausmė už vairavimą neblaiviems. Neblaivių vairuotojų automobiliai, skirtingai nei Lietuvoje, nugabenami į specialias saugojimo aikšteles. Iš jų norint atsiimti mašiną, reikia sumokėti didelį saugojimo mokestį.
Vienas įdomus Latvijos ir Lietuvos palyginimas. Latviams priimti įstatymo pataisas prireikė trijų mėnesių, lietuviams - 2 metų.
Lietuvoje automobilių konfiskavimas nėra naujiena. Tiesa, iki šiol automobiliai būdavo konfiskuojami tik baudžiamosiose bylose, dažniausiai - kontrabandos. Dabar panaši tvarka greičiausiai įsigalios ir administracinių teisės pažeidimų bylose. Kaip „Ekstrai“ sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės laikinasis vadovas Zenonas Žymančius, 2007 metais rinktinės pasieniečiai buvo sulaikę 107 kontrabandininkų automobilius. 9 automobiliai grąžinti savininkams, neįrodžius, kad jie buvo nusikaltimo įrankis.
Pasak Z.Žymančiaus tokia tvarka pasieniečiams didelių problemų nekelia: „Gal tik reikia skirti papildomai žmonių šiems automobiliams saugoti. O teismui priėmus sprendimą dėl konfiskavimo, reikalo imasi Mokesčių inspekcija, ji automobilius parduoda aukcionuose. Tik, mano nuomone, kontrabandininkų automobilius reikėtų ne parduoti aukcionuose, o kišti po presu ir vežti į metalo laužą. Nes dabar neretas atvejis, kai aukcionuose automobilius pigiai nusiperka tie patys kontrabandininkai, juos perrenka, sukeičia detales ir toliau gabena kontrabandą“.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2006 metais aukcionuose parduoti 133 automobiliai už 144 tūkstančius litų, 2007-aisiais - 104 automobiliai už 155 585 litus. Vidutinė konfiskuoto automobilio kaina juokinga - apie pusantro tūkstančio litų. Beje, už pradinę aukciono kainą faktiškai nebuvo parduota nė vieno automobilio, o iš šiek tiek geresnių automobilių buvo parduotas tik vienas. Už 12 tūkstančių litų, nors valstybė už jį norėjo gauti 3 tūkstančiais litų daugiau.
Tokią mažą parduodamų mašinų kainą sąlygoja tai, kad per sieną kontrabandos kroviniui vežti gerų automobilių nereikia. Pradėjus konfiskuoti girtų vairuotojų automobilius, padėtis turėtų keistis. Juk girti prie vairo įkliūva ne vien griuvenų savininkai. Tad teoriškai atsiras galimybė ne tik sukčiauti įvertinant automobilį, bet ir nusipirkti padorų automobilį už padorią kainą.
Problemos sprendimas ar priemonė kyšiams didinti?
„Ekstra“ paklausė kelių žinomų Lietuvos žmonių nuomonės apie naująjį įstatymą, nustatantį, kad antrą kartą sugavus asmenį prie vairo neblaivų, būtų konfiskuojamas automobilis.
TV laidų vedėjas Vytautas Šerėnas:
„Jeigu vairuoti girtam - nusikaltimas, tai kas čia tokio konfiskuoti automobilį? Juk Baudžiamajame kodekse yra nuostata konfiskuoti nusikaltėlio turtą. Jeigu su mašina brakonieriausiu ir šaudysiu briedžius - man atrodo, be problemų ji bus atimta kaip nusikaltimo įrankis. Girto vairuotojo automobilis irgi tam tikra prasme yra nusikaltimo įrankis.
Tiesa, nežinau, ar būtų teisinga konfiskuoti ne asmeninį, o įmonės automobilį. Dalis automobilių įsigyti išperkamąja nuoma - priklauso bankams. Neįsivaizduoju, kaip turėtų būti sprendžiama, kai vairuotojas neturi nuosavybės teisių.
Bet nemanau, kad automobilio konfiskavimas bus dažnas atvejis. Bent jau man šis įstatymas neaktualus. Jeigu tokios griežtos priemonės būtų taikomos, pavyzdžiui, už greičio viršijimą - tuomet įstatymas liestų bene kiekvieną“.
Grupės „Sel“ dainininkas Egidijus Dragūnas:
„Man baisu, kai žmonės važinėja išgėrę. Aš ir pats taip anksčiau dariau, bet dabar, kai šiek tiek paaugau ir subrendau, taip nebesielgiu. Mane net šiurpas nupurto, šaltas prakaitas išmuša, man baisu, kai tai atsimenu, kai pagalvoju, ką galėjau padaryti ir kokie būtų buvę padariniai. Bet kokiu atveju joks automobilis nėra brangesnis už žmogaus gyvybę. Jei tik šis įstatymas padėtų išspręsti vairavimo išgėrus problemą, aš jį tik pasveikinčiau.
Tačiau manau, kad nieko gera iš to nebus. Priimtas įstatymas tik padidins ir taip klestinčią korupciją, policininkai ims daugiau ir didesnių kyšių. Ir iki šiol buvo normalūs, gana griežti įstatymai, buvo numatytos didelės baudos.
Bet ne įstatymai - problema, o jų nesilaikymas. Policija nedirba savo darbo taip, kaip turėtų. Visi žino - jeigu važiuoji išgėręs ar viršiji greitį ir tau pagal įstatymus priklauso sumokėti 500 litų baudą, tu gali sumokėti tik 50 litų policininkui tiesiai į kišenę“.
TV laidų vedėja Edita Mildažytė:
„Mano nuomonė apie šį įstatymą dvejopa. Esant tokiam mirčių keliuose skaičiui, bet kokios priemonės yra gerai. Bet, antra vertus, netikiu, kad ši priemonė bus veiksminga. Įstatymas turėtų prasmę, jei turėtume kitokią policiją, kurios nebūtų galima papirkti. Dabar nuo to tik kyšių sumos išaugs. Bus labai aiškus procentas nuo automobilio vertės. O policininkai kaip iki šiol tvarkė reikalus, taip ir toliau tvarkys: jei neturėsi grynųjų, palydės iki bankomato, imdami kyšį duos grąžos. Pamėgintum amerikiečiui pasiūlyti kyšį - tau automatą priremtų prie smegenų. Į cypę iškart uždarytų.
Tūkstančiui gyventojų turime daugiausia policininkų Europoje, o kas iš to? Gal vertėtų atrinkti iš jų geriausius, profesionaliai parengti naujų žmonių? Policijai labai reikia pertvarkos ir atsinaujinimo. Darykime elitinę policiją, kur būtų tikrai geri atlyginimai ir labai griežtos sankcijos, kur po pirmojo prasižengimo policininkas būtų ištrenkiamas į gatvę. Kad nebūtų įmanoma jo papirkti.
Aš pati - labai tvarkinga vairuotoja. Bet jei, pavyzdžiui, mano automobiliu neblaivus važiuotų mano vaikas, vis tiek pritarčiau konfiskavimui. Man šiuo atveju automobilis - visiškai ne vertybė. Jeigu jį konfiskuos, vadinasi, jį turėjo konfiskuoti. Vadinasi, vaikai yra tokie, kad verta konfiskuoti iš manęs automobilį, nes aš bloga motina. Man kur kas siaubingiau ir kur kas labiau nerimą keltų ne faktas, kad jį pagavo, o kad jis vairavo girtas. Tai būtų didžioji drama. Automobilis - nulis, palyginti su tuo, kad gali netekti vaiko“.