Prognozės, kad 2007 metais šalies ekonomikos plėtra pradės lėtėti, nepasitvirtino. Priešingai – ūkis augo rekordams artimu greičiu. Darbo užmokesčio statistika – taip pat įspūdinga. Prognozuojama, kad praėjusių metų vidutinis atlyginimas bus penktadaliu didesnis nei 2006-ųjų.
Tačiau praėjusiais metais daugelį gyventojų apstulbino seniai regėti maisto produktų kainų šuoliai. Užfiksuoti sparčiausi infliacijos tempai per pastaruosius dešimt metų.
Tad kokių pokyčių šalies ūkyje buvo daugiau – gerų ar blogų?
Apie tai „Lietuvos rytas“ kalbasi su „DnB Nord“ banko ekonominių tyrimų grupės vadovu Vadimu Titarenka.
* * *
- Didžiulės žmonių eilės prekybos centruose prieš Kalėdas tik patvirtino, kad dauguma gyventojų negalvoja apie jokias krizes. Ar iš tiesų yra kuo džiaugtis?
- Ekonomikos augimas 2007 metais buvo labai spartus. Gyventojų pajamos augo turbūt sparčiausiai nuo nepriklausomybės atkūrimo. Galima sakyti, kad šiuo požiūriu metai buvo sėkmingi.
Tačiau atsirado ir neigiamų dalykų. Pirmiausia spartus kainų augimas.
Kainos didėjo ne tik Lietuvoje, bet ir visose aplinkinėse rinkose. Pagrindinės kainų augimo priežastys – išorinės: brangstantys energijos ištekliai, prastas grūdų derlius ES. Prie maisto brangimo prisidėjo ir labai spartus naftos kainų augimas, nes padidėjo grūdų paklausa biokurui gaminti. Taigi vienu metu suveikė labai daug neigiamų išorinių veiksnių.
Bet reikia pripažinti, kad infliacija didėjo ir dėl vidinių priežasčių. Lietuvoje produktyvumo lygis – žemas, o darbo užmokestis didėjo kur kas sparčiau už darbo našumą.
Kainos didėjo ir dėl vadinamosios darbo užmokesčio ir kainų spiralės. Ji Lietuvoje pradeda formuotis, o gal net jau ir susiformavo. Tai yra neigiamas reiškinys.
Sparčiai didėja vidaus paklausa, dėl to didėja kainos. Tada kiti gamintojai atsipalaiduoja ir pradeda dar labiau didinti kainas. Juk bendroje kainų augimo aplinkoje galima ramiai tai padaryti.
Dėl to didėja įmonių pelningumas. Šiemet jis pasiekė rekordines aukštumas – pelningumas yra didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo.
Tačiau toks pelnas uždirbamas tik dėl didesnių kainų.
- Kas vyksta toliau?
- Jeigu kainos didėja, darbuotojai reikalauja didesnių atlyginimų. Padidinus algas, dar padidėja vidaus paklausa, todėl vėl didėja kainos.
Šis pavojingas reiškinys atsiranda kartu su infliaciniais lūkesčiais. O jeigu tokie lūkesčiai susiformuoja, juos pašalinti būna labai sudėtinga. Kai infliacija pakyla iki tokio lygio kaip dabar Lietuvoje – beveik 8 proc., tokie lūkesčiai būtinai susiformuoja.
- Infliacija jau stumia į neviltį. Kiek išsilaikys tokios tendencijos?
- Sunku būtų tikėtis mažesnės infliacijos šiais metais. Daug kas priklausys nuo naftos kainų, kurios šiemet smarkiai pakilo.
Ar toks pat šuolis bus ir kitais metais, sunku prognozuoti. Vieni analitikai sako, kad nafta toliau brangs, kiti teigia, kad kainos liks stabilios. Yra net tokių, kurie sako, kad kainos pradės mažėti.
Aš manau, kad nafta ir toliau brangs, bet norisi tikėti, kad nebebus tokio didelio šuolio, kaip šiais metais.
Jau žinome, kad nuo sausio pirmosios Lietuvai gerokai pabrangs dujos. Tiesa, pažadėta, jog elektra 2008 metais nebrangs, bet tai tik reiškia, kad jos kainos sprogimas įvyks 2009 metais. 2009ųjų pabaigoje bus uždaryta atominė elektrinė, todėl numatomas galingas kainų kilimas.
- Vis dėlto ko daugiau buvo pernai – gerų ar blogų reiškinių?
- Praėję metai buvo tikrai neblogi. Neigiami reiškiniai daugiausia susiję tik su infliacija. Rudenį pradėjo blogėti ir gyventojų lūkesčiai, kai gyventojai susidūrė su aukštomis kainomis.
Bet ir šį lūkesčių smukimą galima vertinti dvejopai. Lūkesčiai jau buvo pernelyg optimistiniai. Gyventojai buvo apimti euforijos, nes viskas aplinkui tik gerėjo.
Nedarbas mažėjo, įstojus į ES atsivėrė galimybės išvažiuoti dirbti į užsienį, pradėjo sparčiai didėti atlyginimai.
Žmonės ėmė tikėti, kad ir toliau viskas taip pat sparčiai gerės. Tačiau pamatę, kaip pradėjo didėti svarbiausių produktų kainos, žmonės gavo šalto dušo, atsitokėjo. Reikėjo pradėti blaiviai mąstyti.
Tiesa, šaltą dušą galima vertinti ir neigiamai, nes dėl pablogėjusių lūkesčių stabtelės ekonomikos augimas ateityje. Gyventojų lūkesčiai buvo vienas svarbiausių ūkio augimo variklių.
- Bet užsienio analitikai ir reitingų agentūros pernai pradėjo siųsti Lietuvai pavojaus signalus. Gal užsieniečiai klysta?
- Užsieniečiai savo analizes neretai daro labai paviršutiniškai.
Paprastai užsieniečiai ištraukia situacijas iš vadovėlių, palygina jas su Lietuvos, Latvijos ir Estijos statistikos rodikliais ir padaro išvadą, kad šie rodikliai neatitinka vadovėliuose nurodytų.
Be abejo, einamosios sąskaitos deficitas iš tiesų yra neigiamas reiškinys. Vartojimas Lietuvoje auga greičiau nei eksportas, todėl einamosios sąskaitos deficitas vis didėja.
Tačiau teigiamų pasekmių gali turėti prastėjantys vartotojų lūkesčiai. Išnykus euforijai pagerės padėtis ir nekilnojamojo turto rinkoje. Nebebus tokių kainų šuolių, kokius matėme prieš porą metų.
Ši rinka jau stabilizuojasi. Lėtėja ir paskolų augimo tempai – tai irgi gerai.
Netgi tie, kurie kritikavo situaciją Lietuvoje ir prognozavo vadinamąjį kietą ekonomikos nusileidimą, truputį jau apsiramino.
- Vadinasi, ir ekonomikos perkaitimas Lietuvai negresia?
- Nebūna taip, kad visoje ekonomikoje viskas vienu metu sprogtų. Sprogimas turi turėti epicentrą.
Lietuvoje ir kaimyninėse rinkose potencialus sprogimo epicentras buvo nekilnojamojo turto rinka. Bet neįvyko jokio sprogimo. Nekilnojamojo turto rinkoje atsirado pusiausvyra, nes pradėjo augti pasiūla.
Ekonomikos teorijoje yra dvi sąvokos – gamintojo rinka ir vartotojo rinka. Keletą metų nekilnojamojo turto rinkoje sąlygas diktavo gamintojas, o dabar – vartotojas, o tai jau yra gerai. Vartotojas gali derėtis, jis turi pasirinkimą.
Anksčiau būdavo paskelbiama, kad kur nors statomas namas, o po valandos jau visi butai jame būdavo parduoti. Dabar situacija kitokia, ji būdinga sveikai rinkai.
Tai, kad kartu su nekilnojamojo turto kainomis didėja ir nuomos kainos, rodo, jog nekilnojamojo turto rinkos būklė yra gana gera.
- Ar šiemet ekonomika ir algos augs taip pat sparčiai?
- Manau, kad artimiausiu metu ekonomika augs sparčiai. Pažiūrėkime į eksporto, pramonės rodiklius – jie labai geri. Jeigu atmesime „Mažeikių naftą“, per tris šių metų ketvirčius eksportas išaugo 29 procentais. Pavydėtinas rodiklis bet kuriai valstybei.
Manau, kad artimiausi metai nepateiks bjaurių staigmenų. Bet jeigu jau kalbame apie vidutinės trukmės prognozes, jau nebūčiau toks optimistas.
Mes dar važiuojame su senu bagažu. Jeigu toliau nebus daromos reformos švietimo srityje, nebus gerinama situacija darbo rinkoje ir investicinis klimatas, po dvejų trejų metų susidursime su rimtomis problemomis, nes nebegalėsime konkuruoti su kitomis valstybėmis.
Gaminame tradicines prekes, ūkio struktūroje dominuoja tradicinės ūkio šakos. Mūsų technologijų lygis yra vienas žemiausių ES. Vadinamųjų aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų pramonės dalis mūsų apdirbamojoje pramonėje siekia 20 procentų. ES vidurkis – 50 proc.
Prieš pusantrų metų buvo parengta investicijų skatinimo programa, bet ji kažkur dingo. Valdžios vyrai vis žada, kad programa jau tuoj bus priimta, bet jos iki šiol niekas taip ir nemato.
Kai pakalbi su valdžios atstovais, atrodo, kad jie suvokia situaciją. Bet kažkodėl mūsų politikams įdomiau murdytis skandaluose.
Ir mes esame teigę, ir Tarptautinio valiutos fondo ekspertai pabrėžia, kad pastarieji metai pasaulyje buvo labai palankūs tradicinėms ūkio šakoms – maisto, medienos, tekstilės ir drabužių, plastiko, chemijos pramonei.
Tačiau labai sunku pasakyti, kokie bus artimiausi metai tokioms įmonėms. Jeigu Rusija pabrangins dujas tiek, kiek žada, kai kurioms Lietuvos chemijos pramonės įmonėms bus labai liūdna, nes jų žaliava yra dujos.
Valdžiai reikia suvokti, kad tuo senu vežimu mes toli nebenuvažiuosime. Reikia šį vežimą modernizuoti ir iš jo padaryti bent jau šiokį tokį automobilį.