Pirmaisiais klientais tapo jaunieji ūkininkai. Draudikams dėl techninių kliūčių vėlavus pradėti drausti pasėlius, bendrovės valdyba, atsižvelgdama į žemdirbių pageidavimus, nusprendė pratęsti paraiškų priėmimo terminą iki sausio vidurio.
Kokiomis sąlygomis žieminius pasėlius dar gali apdrausti žemdirbiai, komentuoja bendrovės „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialo vadovas Algimantas NAVICKAS.
- Pasėlių draudimas pamažu įsibėgėja – iki gruodžio pabaigos jau turėjome apie 200 klientų, kurie apdraudė savo žieminius augalus. Norintys apdrausti pasėlius žemdirbiai nebūtinai privalo atvykti į mūsų biurą Kaune, jie gali kreiptis į savo rajono ar savivaldybės, kurioje ūkininkauja, žemės ūkio skyrių. Pasėlių draudimo procedūroje naudojama elektroninė draudimo duomenų apdorojimo sistema, kurią įdiegė Žemės ūkio ir kaimo verslo informacijos centras.
Ši sistema - viena moderniausių Europoje. Žiemkenčiai (kviečiai, miežiai, kvietrugiai, rugiai ir rapsai) draudžiami nuo iššalimo, krušos, liūties ir sausros. Draudėjai, t.y. pasėlius draudžiantys žemdirbiai, privalėtų turėti 2007 m. pasėlių deklaraciją (joje yra draudikams reikalingi duomenys) bei žemėlapius, laukų planą, kuriame pažymėta, kur kokie augalai pasėti. Pasirinkus pageidaujamą pasėlių rizikos valdymo variantą, kompiuterinė programa apskaičiuoja draudimo sumą ir įmoką pagal atskiras augalų rūšis. Realiai žemdirbiai moka pusę (50 proc.) kompiuterio ekrane nurodytos draudimo sumos. Kitą įmokos dalį sumoka valstybė.
Didžiąją dalį mūsų klientų sudaro ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kurie ketina dalyvauti 2007-2013 metų Kaimo plėtros programos (KPP) investicinėse priemonėse (nors pasėlių draudimas yra savanoriškas, to reikalaujama, kai teikiama paraiška investiciniams projektams pagal KPP 2007-2013 metų priemones). Pasėlius apdraudė ir kai kurie žemdirbiai, šiuo metu nesirengiantys dalyvauti KPP priemonėse.
Žinant per pastaruosius metus susiformavusią neigiamą daugelio žemdirbių nuomonę apie pasėlių draudimą, manau, kad daugiau besidraudžiančių ūkininkų atsiras tuo atveju, jei draudikai sugebės parodyti, kaip teisingai jie reguliuoja patirtas žalas. Kol kas daugelis žemdirbių dar laukia, nori pamatyti, kaip draudimo bendrovė dirbs, kaip veiks siūloma pasėlių draudimo sistema, nes patikėti draudikais po komplikuotų santykių su jais praeityje yra gana sudėtinga.
Praėjusią savaitę draudimo bendrovės valdyba nutarė pratęsti žieminių pasėlių draudimo terminą iki sausio 15 d., jei tam bus palankios klimato sąlygos, t.y. jei labai stipriai neatšals. Įprasta, kad žieminių pasėlių draudimas baigiamas lapkričio viduryje. Šiemet tokia išimtis padaryta vien dėl to, kad draudimo bendrovė tik pradėjo savo veiklą Lietuvoje, iš pradžių turėjome suderinti informacinės sistemos darbą, vėlavome, todėl terminą nutarta pratęsti. Sniegas laukuose didelės reikšmės norintiesiems apdrausti pasėlius neturi.
Pasitikima ūkininku. Nesvarbu, kad pasėlių draudimo sutartis bus sudaryta, pavyzdžiui, tik dabar, sausį, draudimo sąlygos, įmokos suma, galimi kompensacijų dydžiai patyrus žalą nesikeičia. Pasėlių iššalimo atveju kompensacija sudaro 20 proc. draudimo sumos. Tai reiškia, kad žieminiams augalams iššalus taip, kad pavasarį reikia lauką išarti ir apsėti iš naujo, būtų išmokėta 20 proc. draudimo sumos.
Pavasarį pasėlių draudimas prasidės nuo sėjos ir tęsis iki gegužės 15 d.