„Būtent mokytojai savo kasdieniame darbe susiduria su tokio lygio ir
tokio intensyvumo psichologinėmis, emocinėmis įtampomis, socialiniu
spaudimu, su kuriuo, pavyzdžiui, žurnalistų darbo palyginti negalima.
Mokytojai šiuo požiūriu yra arčiau policininkų ir mūšyje dalyvaujančių
karių, negu visų kitų profesijų (atstovai - BNS)“, - ketvirtadienį spaudos
konferencijoje kalbėjo Tėvynės sąjungos prezidiumo narys Mantas Adomėnas.
Pasak jo, dėl specifinio darbo pobūdžio kas septinti metai mokytojams
turėtų būti suteikiamos vienerių metų „kūrybinės atostogos“, kurių metu būtų
įgyjamos naujos kompetencijos, mokomasi užsienio kalbų, dalyvaujama Europos
Sąjungos (ES) projektuose.
Konservatoriai taip pat siūlo nuoseklų bei ilgalaikį pedagogų atlyginimų
kėlimą - ne mažiau kaip po šeštadalį penkerius metus iš eilės. Anot jų,
penkerius metus iš eilės, pradedant 2009-aisiais, visiems mokytojams
atlyginimas būtų keliamas po 16 proc.
M.Adomėno teigimu, įvykdžius tokią
programą, 2013 metų pabaigoje mokytojų atlyginimai bus 2,4 karto aukštesni,
negu 2008 metais, o vidutinis mokytojo atlyginimas prilygs 4,5 tūkst. litų
ir bus mažiausiai 10 proc. didesnis už vidutinį valstybės tarnautojo
atlyginimą.
Nuo šių metų sausio 1-osios mokytojų atlyginimai pakilo 15 proc., o nuo
rugsėjo 1-osios turėtų didėti dar 5 proc., tačiau streikuojančioji mokytojų
dalis atlygį reikalavo didinti ne mažiau nei 50 proc.
Tėvynės sąjungos parengtame priemonių pakete numatoma ir galimybė
pedagogams išeiti į pensiją nuo 55-erių metų.
Pasak M.Adomėno, laikiną mokytojų stygių, atsirandantį dėl ligos,
kūrybinių ar motinystės bei tėvystės atostogų, kitų priežasčių, kompensuoti
galėtų mokytojai-pagalbininkai.
Kurti priemonių paketą mokytojo profesiniam prestižui atstatyti
konservatoriai ryžosi atsižvelgę į tai, kad Žemaitijoje bei Zarasų rajone
mokytojai savo nepasitenkinimą esama būkle išreiškė streikais.
Pasak Tėvynės
sąjungos lyderio Andriaus Kubiliaus, dabartinė realybė yra „katastrofiška ir
tragiška“, nes dabartinė Vyriausybė nesusitvarko su viešaisiais finansais,
todėl biudžete trūksta lėšų, o dirbantieji viešajame sektoriuje turi
tenkintis trupiniais.
„Dabartinė Vyriausybė, aš noriu atkreipt dėmesį, kad ji iš esmės
nepasiūlė jokių sprendimų. Ji pasiūlė atlyginimus pakelti kažkiek, tai yra
tas pats, kas ir infliacijos dydis, o visus esminius sprendimus ji palieka
būsimoms Vyriausybėms, nubrėždama rožinę perspektyvą mokytojams, kad
mokytojai ta perspektyva patikėtų.
Bet tą perspektyvą ji nukelia ant kitų
Vyriausybių pečių, nepasiūlydama jokio realaus mechanizmo iš kur tuos
pinigus surasti“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje piktinosi
A.Kubilius.
Pasak jo, palyginti su kitomis sritimis, švietimo finansavimas nuosekliai
mažėja, nepaisant fakto, kad Lietuvos ekonomika auga. A.Kubiliaus teigimu,
jeigu 2004 metais švietimui buvo skiriama 25 proc. bendrojo vidaus produkto
(BVP), tai 2008 metais - tik 18,9 proc.