Įžūliai vadovei – tramdomieji marškiniai

Panevėžio apygardos administraciniame teisme išnagrinėta šalyje precedento neturinti byla dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Šioje byloje triuškinamą pralaimėjimą prieš dvi darbuotojas, profesinės sąjungos įkūrėjas, patyrė „Sodros“ Panevėžio skyrius, kuriam vadovauja Gražina Ščerbickienė.

Tai jau ne pirmas nedemokratišku vadovavimo stiliumi kaltinamos G.Ščerbickienės pralaimėjimas teisme. Neseniai po ilgo teismų maratono „Sodros“ skyriaus vadovė turėjo atšaukti nuobaudą ir dar vienai, iš darbo savo noru išėjusiai darbuotojai.

Dėl neteisėto išmetimo iš darbo dvi darbuotojos – Ona Verikienė ir Virginija Kriukovienė – prisiteisė nemažas kompensacijas. Iš viso dėl neteisėtų G.Ščerbickienės veiksmų valstybė neteko beveik 70 tūkstančių litų.

Intensyviai sekęs įvykius Panevėžio „Sodroje“ Seimo narys Gintaras Šileikis kreipėsi į Valstybės kontrolę ir Seimo kontrolierius, kad šie visapusiškai patikrintų šio skyriaus ir vadovės G.Ščerbickienės veiklą.

Auditas jau vyksta, o G.Šileikis įtaria, kad mūsų miesto pensininkai turėtų išgirsti ir gana šiurpių žinių apie valdininkų išlaidavimo faktus. Darbuotojas gynęs politikas įsitikinęs, kad tiek pralaimėtas teismas, tiek platus įstaigos veiklos patikrinimas turėtų tapti G.Ščerbickienei tramdomaisiais marškiniais.

„Sodros“ byla administraciniame teisme buvo išnagrinėta prieš Naujuosius metus, o sprendimas paskelbtas vieną iš paskutiniųjų gruodžio dienų. Šio sprendimo laukė visas pusantro šimto darbuotojų kolektyvas, jau metus gyvenantis G.Ščerbickienės ir profsąjungos aktyvisčių kovos nuotaikomis.

Tačiau bylos atomazga virto dar vienu skyriaus vadovės akibrokštu savo pavaldiniams.

„Šie metai man buvo labai sunkūs. Buvau tariamos profsąjungos spardyta, apspjaudyta. Bet už visus darbus yra atpildas. Teismas priėmė palankų sprendimą iš dalies“, – netikėtai per iškilmingą Naujųjų metų sutikimą pareiškusi G.Ščerbickienė.

Po to pasipylė skambučiai O.Verikienei. Įpykusios moterys neslėpė nusivylimo ir barė savo profsąjungos pirmininkę, kam ji juos apgaudinėjanti – sakanti, kad bylas laimėjusi, o iš tiesų esą atvirkščiai.

Tuomet O.Verikienei neliko nieko kito, kaip išplatinti „Sodroje“ teismo sprendimo kopijas. Jos liudijo, kad skyriaus vadovė G.Ščerbickienė jau ne pirmą kartą bandė gėdingai apsimeluoti.

„Panevėžio rytas“ jau prieš metus rašė apie sveiku protu nesuvokiamus G.Ščerbickienės vadovavimo metodus „Sodros“ Panevėžio skyriuje.

„Šioje valstybės įstaigoje direktorė G.Ščerbickienė tvarkosi lyg nuosavoje bendrovėje, čia nevaržomi gali dirbti tik jos proteguojami darbuotojai, visi kiti turi tupėti lyg pelės po šluota, vykdyti net ir kvailiausius nurodymus, taikstytis su finansinėmis skriaudomis, baimintis galimo šantažo ir terorizavimo“, – tada teigė O.Verikienė.

Beveik 10 metų „Sodroje“ išdirbusi ir užpraėjusiais metais pelniusi valdybos padėkos raštą už nepriekaištingą darbą draudėjų ir apdraustųjų skyriaus vyresnioji specialistė sakė nepriklausiusi „direktorės žmonių“ kastai ir todėl visada jautusi G.Ščerbickienės nemalonę.

„Sodroje“ jau seniai vieša paslaptis, kad bandyti kilti karjeros laiptais gali drįsti tik tie, kuriems malonę parodo pati vadovė.

O.Verikienė yra viena iš nedaugelio universitetinį aukštąjį ekonomisto išsilavinimą turinti darbuotoja, jos laipsnis prilygintas magistrui, tačiau stebuklingų žodžių iš G.Ščerbickienės ji niekada neišgirdo. Atvirkščiai, moteris įsitikinusi, kad su ja buvo tiesiog susidorota. O direktorei pataikaujantys darbuotojai kyla karjeros laiptais net ir be reikiamo išsilavinimo ir kompetencijos.

Po to, kai viešai pasisakė spaudoje, O.Verikienė nusprendė trauktis iš darbo, nes suprato, kad su ja už viešumą bus susidorota.

Tačiau įvyko neįtikėtinas dalykas – moterį vienas po kito ėmė palaikyti paprasti darbuotojai. Jie įtikino O.Verikienę, kad trauktis nebėra kur – reikia kovoti už savo teises ir kurti profsąjungą skyriuje.

Per vieną dieną į įkurtą profsąjungą prisirašė per pusšimtį darbuotojų. O.Verikienė buvo išrinkta pirmininke, Stasė Miškinienė – pavaduotoja, o V.Kriukovienė – tarybos nare.

Per pirmą „Sodros“ Panevėžio skyriaus profsąjungos gyvavimo pusmetį lyderėms teko atlaikyti daugybę išbandymų. G.Ščerbickienė kategoriškai atsisakė bendrauti su O.Verikiene, tačiau, kaip pastaroji jautė, viską tvarkė taip, kad profsąjunga skyriuje žlugtų.

Iš pradžių vadovė nesutiko skirti pagal įstatymus profsąjungai priklausančių patalpų, o kai skyrė, tai kelis mėnesius net ėmė mokestį už jas.

Ir dabar, anot O.Verikienės, didžiausias G.Ščerbickienės tikslas – sužinoti, kurie darbuotojai priklauso profsąjungai. Tuomet susidoroti su jais jai nebūtų sunku. Tačiau pagal įstatymą sąrašai neturi būti pateikti įstaigos vadovei.

Profsąjungos įkūrėjos teigė nuolat jautusios G.Ščerbickienės spaudimą per kitus asmenis, neramiai laukė ir susidorojimo su jomis. Tai ilgai netruko – skyriaus vadovės nurodymu, anot O.Verikienės, visi darbuotojai buvo sukviesti į visuotinį susirinkimą, kuriame turėjo viešai išsižadėti jos vadovaujamų profsąjungų.

Bijodami G.Ščerbickienės rūstybės, darbuotojai kone vienbalsiai pasirašė peticiją prieš „maištininkes“. Rašte buvo rašoma, kad tokia profsąjunga, kuri neorganizuoja kultūrinių renginių ir ekskursijų bei neskiria labdaros, jiems nereikalinga.

Į kabinetą pas viršininkę buvo kviečiamos ir ištikimiausios O.Verikienės sąjungininkės. Joms buvo žadami kalnai gėrybių, jei tik jos išduos profsąjungos lyderę. Tokių atsirado. Dabar dvi darbuotojos išties gavusios itin gerus darbo įvertinimus bei atskirus kabinetus. Jų pavardžių O.Verikienė spaudai nenorėjo minėti etikos sumetimais.

Tačiau išdavyste nesusigundžiusios dvi O.Verikienės bendražygės – V.Kriukovienė ir S.Miškinienė. Tad šios trijulės G.Ščerbickienei mirt gyvent, anot O.Verikienės, reikėję atsikratyti.

Tuo metu, praėjusį pavasarį, visuose šalies „Sodros“ skyriuose kaip tik vyko reorganizacija – vienos pareigybės buvo keičiamos kitomis. Bet pats šalies „Sodros“ vadovas Mindaugas Mikaila viešai patikino darbuotojus, jog tai tik formalumas – tam, kad būtų galima padidinti atlyginimus, tuo labiau kad įstaigoje darbuotojų nuolat stinga.

Tačiau trys darbuotojos suprato, jog štai čia bus padaryta viskas, kad tik jos sukluptų. Taip ir įvyko.

Naujos pareigybės skyrėsi tik viena eilute – būtinojo stažo reikalavimu „Sodroje“.

Perėjimas prie naujos tvarkos vyko dviem etapais – pirmiausia komisijose buvo pervertinama jau esamų darbuotojų veikla. Jei gauni labai gerą įvertinimą, lieki eiti tų pačių pareigų. Jei gauni tik „gerai“, tenka dalyvauti konkurse kartu su kitais pretendentais į tas pareigas.

O konkurse, kaip suprato profsąjungos veikėjos, joms irgi jau iš anksto buvo parengtas pralaimėjimas.

Galutiniai rezultatai parodė, kad išties darbą „Sodroje“ išsaugojo visos senosios jos darbuotojos, išskyrus šias profsąjungos aktyvistes.

O.Verikienė ir S.Miškinienė apskundė teismui vertinimo komisijos išvadas dėl prasto jų darbo įvertinimo. S.Miškinienė bylą laimėjo, o O.Verikienė – ne.

Pastarosios pralaimėjimui, kaip savo sprendime nurodė apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė, turėjo įtakos ir jos inicijuoti vieši pasisakymai spaudoje bei skundai įvairioms instancijoms.

Tai neturintis precedento šalyje teisėjos sprendimas. Iki šiol šalies teismai nedraudė žmogaus konstitucinės teisės į laisvą žodį – viešą pasisakymą spaudoje.

Skundų rašymas iki šiol irgi buvo laikomas tik viena iš daugelio piliečio galimybių siekti teisingumo ir teismų negalėjo būti traktuojamas kaip neigiamas argumentas byloje.

V.Kriukovienė ir O.Verikienė kovą teismuose tęsė toliau. Jos nurodė, kad iš darbo buvo atleistos neteisėtai, nes prieš atleidžiant darbdavys nebuvo gavęs profesinės sąjungos sutikimo, be to, joms nebuvo siūlomas kitas darbas, nors tuo metu buvo priimtos pakaitinės darbuotojos.

Būtent ši byla ir buvo laimėta prieš savaitę. Teisėja Irena Varžinskienė pripažino, kad „Sodros“ darbuotojos buvo atleistos neteisėtai, ir priteisė joms per 10 tūkstančių litų kompensacijas. Prieš tai jos buvo gavusios kitas kompensacijas kaip bedarbės.

Tiktai į darbą moterys nebuvo grąžintos, nes per tą laiką neliko jų pareigybių. Šios neesminės detalės kaip šiaudo savo naujametėje kalboje griebėsi G.Ščerbickienė.

Nors „Sodroje“ dabar liko dirbti tik S.Miškinienė, tačiau profsąjunga joje gyvuoja, ji prisijungė prie šalies darbo federacijos, kuriai vadovauja panevėžietis Vydas Puskepalis. O.Verikienė ir V.Kriukovienė toliau dirba „Sodroje“ profsąjunginį darbą ir yra įsitikinusios, kad ir kaip norėtų valdžia, jų profsąjungų jau nebesunaikins.

S.Miškinienė teigė jaučianti ir toliau nuo valdžios sklindančią įtampą, supranta, kad G.Ščerbickienė mielai pasinaudotų galimybe ir ją atleisti, tačiau esanti dėl visko pakankamai rami. Moterį įkvepia slapti bendradarbių rankos paspaudimai ir linkėjimai toliau tvirtai laikytis.

O.Verikienė dalyvavo jau ne viename profsąjungų renginyje, o tarptautinėje konferencijoje, kai ji viešai prakalbo apie kerštą profsąjungos aktyvistėms, prie jos pripuolė Estijos ir Latvijos profsąjungų atstovai ir išpūtę akis klausinėjo, ar tikrai taip Lietuvoje dar gali būti.

Panevėžietė sakė gerokai nusivylusi M.Mikailos pozicija, buvusio profsąjungų veikėjo, o dabar seimūno Algirdo Syso konformizmu.

Anksčiau „Panevėžio rytas“ yra rašęs, kad dėl Panevėžio skyriaus vadovų kaltės „Sodra“ neteko 6,6 milijono litų „Ekrano“ mokesčių.

Panevėžio skyrius gal netgi specialiai, susitaręs su bankrutuojančios įmonės vadovais, delsė ir laiku nepareikalavo šių pinigų iš „Ekrano“, o po to jau buvo vėlu.

Prieš bankrutuojant „Ekrano“ skola „Sodrai“, „Panevėžio ryto“ žiniomis, jau buvo išaugusi iki 12 mln. litų. Prieš paskelbiant bankrotą „Sodra“ turėjo galimybę atsiimti mokesčių pinigus – jų banko sąskaitoje tuomet buvo. Tačiau Panevėžio skyrius to nedarė.

„Sodra“ turėjo bent jau laiku uždėti areštą daliai „Ekrano“ turto – tai būtų garantavę pinigų susigrąžinimą. Bet ir tai buvo nepadaryta. G.Ščerbickienės galėjo paprašyti pasigailėti ir „Ekrano“ vadovai, galbūt netgi ne už dyką.

„Panevėžio ryto“ žiniomis, su darbu „Sodroje“ dėl šių peripetijų buvo priversta atsisveikinti ir skyriaus vadovė Jolanta Kiuraitė, dirbusi bankroto procedūrų srityje.

Darbuotoja vykdė savo pareigas ir areštavo dalį „Ekrano“ turto. Tai nepatiko „Sodros“ vadovei. Pavaldinė gavo nuobaudą – griežtą papeikimą. Po to J.Kiuraitė skubiai išėjo iš darbo savo noru, bet reikalo taip lengvai nepaliko.

Neseniai J.Kiuraitė galutinai laimėjo bylą prieš „Sodrą“ ir papeikimas jai buvo panaikintas. Neturtinės žalos padengimo moteris nereikalavo.

Seimūnas G.Šileikis neslėpė, kad tokios įžūlios vadovės, kaip G.Ščerbickienė, jam dar neteko sutikti.

Į Seimo nario paklausimą apie tai, kiek Panevėžio „Sodroje“ kainuoja skandalingai pagarsėjusių apartamentų rūsyje – pirtelės ir viešbučio išlaikymas, G.Ščerbickienė atsakiusi, kad to negali suskaičiuoti. Taip pat vadovė nesiteikusi nurodyti, kiek „Sodros“ pinigų buvo skirta premijoms išsimokėti.

„Tokio akibrokšto dar neteko patirti. Na bet jei ji pati nemoka skaičiuoti, tai tada mes visi su kontrolieriais padėsime“, – juokėsi G.Šileikis.

Seimūnas neabejoja, kad su trimis darbuotojomis buvo susidorota už profsąjungos įkūrimą.

„Tai valstybė valstybėje, kurioje klesti baudžiaviniai santykiai, o vadovė laiko save absoliučiai neklystančia. Laikas keisti tokius santykius, kartu atskleisti padėtį visoje šalies „Sodroje“.

Šalies pensininkai turėtų išgirsti tikrai įdomių faktų apie jų pinigėlių plukdymą“, – teigė G.Šileikis.

„Kodėl pralaimėjome bylą?“ – vakar bandė išsisukinėti G.Ščerbickienė ir aiškino, kad sprendimą dar galima skųsti.

Paklausta, ar tai nebuvo kerštas darbuotojoms už viešumą ir profsąjungos įkūrimą, skyriaus vadovė kategoriškai tai paneigė. Tačiau ji niekaip negalėjo paaiškinti, kodėl po visų atestacijų ir konkursų iš visų „Sodros“ darbuotojų darbo neteko būtent dvi profsąjungos aktyvistės. Anot G.Ščerbickienės, kitos darbuotojos daugiau žinių turėjo.

Pašnekovė neneigė esanti prieš profsąjungas, o kad jas savo šventinėje kalboje kolektyvui pavadino „tariamomis“ – tai, anot jos, esanti tokia jos nuomonė.

„Pagal jų elgesį jas taip ir pavadinau“, – leptelėjo vadovė.

Paklausta, ar ji prisiims atsakomybę už įstatymų pažeidimą atleidžiant iš darbo pavaldines, G.Ščerbickienė atsakė, kad apie tai dar anksti spręsti.

Pradėjus kalbą apie Seimo ir valstybės kontrolierių desantą Panevėžyje bei apartamentus „Sodros“ rūsiuose G.Ščerbickienė pareiškė, kad atėjo interesantas, ir metė ragelį.