Mokslininkas Lietuvoje įsteigė Ekologinės ekonomikos institutą, kurio tikslas – skatinti ekologinės ekonomikos plėtrą Baltijos šalyse.
* * *
- Ar labai prasta šiuo metu pasaulio ekologinė būsena? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Palaimos.
- Ji sparčiai prastėja. Biologinė įvairovė menksta: atogrąžų miškai toliau naikinami, koralų rifai nyksta, gėlo vandens ištekliai senka, derlingų žemių ir ganyklų plotai mažėja dėl žmonių veiklos ir besiplečiančių dykumų.
Tuo pat metu vis didėja tarša. Daugelis ekologų sutinka, kad šiuo metu esame 6-ojo masinio rūšių išnykimo, kurį sukėlė žmonių veikla, ankstyvojoje fazėje. Pastarasis masinis rūšių išmirimas įvyko prieš 50 milijonų metų, kai dėl nukritusio meteorito išnyko dinozaurai.
Tikėtina, kad per artimiausius dešimtmečius masinis rūšių nykimas smarkiai pagreitės.
Beveik pusė visų žemės miškų yra sunaikinti dėl žmonių veiklos. Per pastaruosius 15 metų vien Centrinėje ir Pietų Amerikoje sunaikinta apie 600 tūkst. kvadratinių kilometrų miško.
Miškų naikinimas spartėja, nes pasaulyje vis daugiau žmonių, jų dabar yra apie 6 milijardus. Todėl auga žmonijos poreikiai, o kartu tobulėja priemonės šiuos išteklius panaudoti.
Tarkime, šiuo metu sparčiai vystosi Kinijos ekonomika. Jeigu jos bendrasis vidaus produktas ir toliau per metus augs 8 procentus, pajamos vienam žmogui pasieks dabartinį JAV lygį per 25 metus.
Tuo metu Kinijoje gyvens apie 1,5 milijardo žmonių. Jiems reikėtų dviejų trečdalių dabartinio pasaulinio grūdų derliaus kiekio, o naftos reikėtų daugiau, negu dabar pagaminama pasaulyje.
Kinai jau nebevažinėja dviračiais. Jie masiškai perka automobilius. Jeigu po 25 metų kinai gyvens taip, kaip dabar amerikiečiai arba europiečiai, vien Kinijoje bus daugiau automobilių, negu dabar yra visame pasaulyje.
Indijoje tikimasi, kad 2031 metais gyvens dar daugiau žmonių negu Kinijoje. Dar 3 milijardai žmonių gyvens kitose besivystančiose šalyse, ir jie taip pat svajoja gyventi kaip Europoje arba JAV.
Žmonijos poreikiai auga, o išteklių mažėja. JAV nacionalinė mokslų akademija paskelbė studiją, kad žmonijos poreikiai žemės išteklių atsikuriančiąją galią viršijo apie 1980 metus. Dar po 20 metų jie viršijo šią galią maždaug penktadaliu.
Globalioje ekonomikoje, kur visos šalys kovoja dėl naftos, grūdų ir mineralinių išteklių, dabartinis ekonomikos modelis nebus sėkmingas nei besivystančioms, nei išsivysčiusioms šalims.
Jis sąlygotų išteklių išsekimą, globalų ekonominį nuosmukį ir politinę įtampą.
- Ar įmanoma išvengti globalios ekonominės krizės?
- Dar 1920 metais anglų ekonomistas Pigou teigė, kad laisvoji rinka sėkmingai neveiks, jeigu gamintojai nepadengs visų gamybos sąnaudų, taip pat ir aplinkai daromos žalos. Tik tuomet jie būtų suinteresuoti taikyti technologijas, kurios mažintų produkto gamybos neigiamą įtaką.
Galima mažinti pelno mokesčius, kartu keliant veiklos, kuri žalinga aplinkai ir žmonių sveikatai, mokesčius. Pavyzdžiui, anglių mokestis, kuris išreiškia visuomenės sveikatai ir klimatui daromą žalą, skatintų investicijas į atsikuriančius energijos šaltinius. Dabar mažai skatinamas išteklių taupymas ir pakartotinis jų panaudojimas.
Žmoniją reikia kreipti į ekologinės ekonomikos vėžes – susiklosčiusią inerciją gali išjudinti nebent toks reiškinys, kurį būtų galima palyginti su cunamiu. Atrodo, kad dabar toks ateinantis cunamis yra globalus atšilimas.
Temperatūros pakilimas iki vieno laipsnio gal net padeda ekonomikai, bet didesnis atšilimas sukeltų didžiulių problemų. Milžinišką įtaką Europos klimatui turinti Golfo srovė gali susilpnėti ar net sustoti. Daugelio miško kenkėjų arealas plečiasi į šiaurę. Daugėja kvėpavimo ir alerginių ligų dėl gausėjančio žiedadulkių kiekio.
- Ar tikrai nebeliko jokių abejonių, kad temperatūra toliau kyla?
- Prieš 8 ar 10 metų tai buvo akademinių diskusijų klausimas. Šiuo metu dėl to nesiginčijama. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija toliau sparčiai auga, todėl temperatūra toliau kyla, be to, ne tolygiai, o vis labiau. Tai nerimą keliantis faktas.
Tirpdamas amžinasis įšalas išskiria metano dujas, kurios taip pat prisideda prie šiltnamio efekto.
Tirpstant ledynams, atspindintiems infraraudonuosius saulės spindulius, vandenynai sugeria daugiau šilumos.
Prognozuojama, kad per šimtą metų vandenynų lygis gali pakilti 30-50 centimetrų. Daug mokslininkų mano, kad jis gali pakilti iki metro, tuomet būtų apsemti daugelis pakrančių miestų.
Grenlandijoje per 1992-2002 metus klimatas taip pasikeitė, kad vietos gyventojai džiūgauja galintys auginti daržoves.
- Kokia yra globalaus atšilimo ekonominė kaina?
- Jeigu nieko nebus daroma siekiant sumažinti oro taršą, ši kaina bus didelė. Kita kaina, kurią galime mokėti, susijusi su galimybėmis mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Jeigu tai bus daroma, kaip vykdant Kioto protokolo ar panašių sutarčių nuostatas, vienos pramonės šakos turės didelių nuostolių, o kitoms atsiras galimybių plėstis.
Taip atsiras pagrindas plėtotis ekologinei ekonomikai, kuri gali spręsti ekologinę pasaulio problemą uždirbdama pinigų.
Progresuojantis globalus atšilimas jau skatina pasaulio politinius, ekonominius, technologinius pokyčius.
Kalifornijos valstijos, kur gyvenu, ekonomika prilygsta Vokietijos ekonomikai. Ši valstija turi didelę įtaką visų JAV politikai ir ekonomikai. 2006 metais čia priimtas įstatymas, kad iki 2020 metų anglies dvideginio emisija bus sumažinta ketvirtadaliu.
Berklio miesto taryba nusprendė iki 2050 metų sumažinti anglies dvideginio emisiją iki 80 procentų. Tai labai drąsus sprendimas, norint jį įgyvendinti prireiks drastiškų priemonių.
Pagal programą „Milijonas saulės stogų“ numatoma, kad iki 2020 metų valstija išleis 3 milijardus JAV dolerių saulės baterijoms įrengti.
Kai kurios JAV valstijos, nelaukdamos federalinės valdžios sprendimų, jau sutarė sukurti anglies kvotų sistemą ir mažinti anglies dvideginio emisiją.
Per pastaruosius metus JAV investicijos į ekologines technologijas patrigubėjo.
Kitąmet JAV vyks prezidento rinkimai. Jau dabar per kandidatų debatus svarbi tema yra energetinė nepriklausomybė ir klimato kaita.
Savo ruožtu JAV pozicija turės įtakos pasaulio politikai dėl globalinio atšilimo. Pradedant derybas dėl antrosios Kioto sutarties vienas pagrindinių klausimų yra, kokia bus Kinijos, Indijos ir kitų besivystančių šalių pozicija. Jų politika smarkiai priklausys nuo JAV pozicijos.
Europos Sąjunga per maža, kad viena nulemtų pasaulio politiką dėl globalaus atšilimo.
- Kaip paskatinti susirūpinti klimato kaita besivystančias šalis?
- Kad besivystančios šalys stengtųsi išsaugoti atogrąžų miškus, turi turėti tam ekonominį pagrindą. Jos būtų suinteresuotos gauti naudos už augantį, o ne nukirstą ir parduotą medį.
Atogrąžų miškų kirtimas dabar sudaro apie penktadalį pasaulio anglies dvideginio taršos.
Jeigu miškų išsaugojimas bus įtrauktas į antrąją Kioto sutartį, tai, mano nuomone, padės spręsti ne tik globalaus atšilimo problemą, bet ir sustabdys atogrąžų miškų naikinimą.
- Kaip prognozuotumėte klimato kaitą, jei bus imtasi visų taršos mažinimo priemonių?
- Jeigu tiesa, kad šiltnamio efektą sukelia anglies dvideginis ir jo emisija bus mažinama, klimato šiltėjimas ims iš lėto mažėti.
Prognozuojama, kad įsisiūbavę klimato pokyčiai pradės liautis progresavę pavėluotai, po 50-60 metų.
- O kaip greitai gali pasikeisti žmonių sąmonė?
- Sąmonės keitimasis gali užtrukti.
Aš tikiu, kad žmones labiausiai paveikia ekonominės paskatos.
Pavyzdžiui, Amerikoje vairuotojai labai bijo vairuoti neblaivūs, nes už tai gresia didelės baudos. Baimė nėra geriausia motyvacija, bet ji veiksminga, nes kerta ekonomiškai, o ilgainiui susiformuoja nauji žmonių įpročiai.