Giminės gerus santykius niokoja miškas

Prieš keletą metų netoli miesto Vynupės kaime įsigijęs keliolika hektarų žemės ir miško panevėžietis Jonas Narbutas svajojo ten užveisti vynuogyną ir nesitikėjo, kad kada nors dėl šios žemės teks dar gerokai pakovoti su sklypo kaimynais.

Ginčų teismuose objektu tapo J.Narbuto sklypo kaimynės Rasos Sikarskienės pasodintas miškas, kurį jos šeima pasodino pasinaudojusi Europos Sąjungos finansine parama.

Žinomas vynuogių auginimo specialistas J.Narbutas teigia, kad prieš porą metų pasodintos eglės, pušys, ąžuolai ir kiti medžiai yra per arti jo sklypo, o tiksliau – visiškai ant ribos, tad, medžiams augant, jų šaknys plėsis ir trukdys augti kaimyniniame sklype kultūriniams augalams – vynuogėms.

Prieš kelis dešimtmečius vynuogininkyste susidomėjęs panevėžietis apskaičiavo, kad jei pasirinks ramybę ir atsisakys bylinėtis teismuose, praras apie hektarą žemės – realiai šalia bręstančio miško nebus galima sodinti jokių kultūrinių augalų, nes jie paprasčiausiai neaugs.

Tokias vynuogininko spėliones oficialiai patvirtino ir specialistai, kurie teigia, kad miškas nuo kultūrinių augalų turėtų augti bent 10- 25 metrų atstumu, priklausomai nuo medžių rūšies.

„Mano sklypas su kaimyniniu ribojasi apie 400 metrų, o pagal galiojančius įstatymus miškas turi būti sodinamas ne arčiau kaip 20-25 metrai nuo sklypo ribos, tačiau jaunučiai medeliai susodinti ant ribos“, – kalbėjo J.Narbutas, teigdamas, kad kol kas dar ne vėlu padėtį ištaisyti ir per arti sklypo ribos augančius medelius išrauti.

Tai jis ir siūlė padaryti pačiai kaimyninio sklypo savininkei R.Sikarskienei, tačiau ji tai padaryti atsisakė, motyvuodama, kad sodinant mišką pasinaudota ES parama, o žemės apželdinimo mišku projekto negalima keisti, nes pasirašyta sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra, o bet kokie pakeitimai grėstų baudomis.

J.Narbutas neslepia, kad po to, kai šalia jo sklypo buvo pasodintas miškas, jis žodžiu ir raštu atakavo įvairias institucijas ir bandė įrodyti savo teisybę, tačiau po ilgų susirašinėjimų padarė išvadą, kad vienintelis kelias įrodyti savo tiesą – bylinėtis teisme.

Dar praėjusių metų pradžioje vynuogių augintojas parašė raštą Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriui, tačiau jam buvo atsakyta, kad rengiant ir vertinant R.Sikarskienės paraišką ES paramai gauti galiojo žemės ūkio ministro 2004 metų liepos 16 dienos įsakymas, kuriuo remiantis buvo parengtas ir žemės ūkio paskirties žemės apželdinimo mišku projektas.

Minėtame dokumente nėra numatyta, koks atstumas turėtų skirti želdinius nuo gretimo sklypo ribos.

Nuostata, kad želdiniai, šiuo atveju miškas, turi būti projektuojami nuo gretimo žemės sklypo ribos ne arčiau kaip 20-25 metrų atstumu, buvo įteisinta žemės ūkio ministro įsakymu 2005 metų kovo 25 dieną, o paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai R.Sikarskienė pateikė 2004 metų spalio pabaigoje.

Išdėliojus datas išeitų, kad R.Sikarskienė yra teisi, tačiau rankų nenuleidžiantis panevėžietis kreipėsi į aukštesnę instituciją – Panevėžio apskrities viršininko administraciją.

Jau prasidėjus teismams dėl neva ne vietoje augančių medžių, J.Narbuto advokatas gavo ir Panevėžio apskrities viršininkės G.Umbrasienės pasirašytą raštą.

Jame teigiama, kad tuometis Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas Jonas Atkočius 2004 metų liepos 7 dieną leidimą įveisti mišką ne miško žemės sklype ir žemės sklypo planą su įveisiamo miško ribomis išdavė pažeisdamas Miško įveisimo ne miško žemėje taisykles, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministrų įsakymu 2004 metų kovo 29 dieną.

Šių taisyklių antrame punkte teigiama, kad miškas gali būti įveisiamas tik tokioje žemėje, kurios našumas ne didesnis kaip 32 balai, o, „Panevėžio ryto“ turimais duomeninis, R.Sikarskienei priklausančio sklypo dirvožemio našumas yra kur kas didesnis.

Tame pačiame punkte teigiama, kad mišku gali būti apsodinama tik ta žemė, kuri nebetinka žemės ūkiui ir prie jos nėra privažiavimo. Keista, kad visai netoli Panevėžio aplinkkelio esantis sklypas pripažintas neprivažiuojamu.

Liudininkai teigia, kad, iki įveisiant mišką, sklype Vynupės kaime Sikarskų šeima sėjo javus ir gaudavo derlių, tad žemės negalima vadinti ir netinkama žemės ūkiui.

Benagrinėjant, per toli ar per arti kaimyninio sklypo pasodintas R.Sikarskienei priklausantis miškas, teisme gali iškilti naujas klausimas – ar iš viso jis pasodintas teisėtai, jei pati Panevėžio apskrities viršininkė pripažįsta, kad leidimas miškui sodinti Vynupės kaime išduotas pažeidžiant tuo metu galiojusias taisykles.

Nors Panevėžio apskrities valdžia ir pripažįsta, kad leidimas žemės ūkio paskirties žemę Vynupio kaime apsodinti mišku išduotas pažeidžiant taisykles, tačiau šio leidimo panaikinti negali ir kaimyninio sklypo savininkui J.Narbutui pataria kreiptis į teismą.

Neteisėtai leidimą įveisti mišką Panevėžio rajono Upytės kaime gyvenančiai R.Sikarskienei išdavęs J.Atkočius Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriui jau nebevadovauja.

Pareigų jis neteko tuomet, kai 2006 metų spalio pabaigoje jo veikla susidomėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Tuomet buvo įtariama, kad J.Atkočius piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padėjo suinteresuotiems asmenims neteisėtai įsigyti sklypus ir nuosavybę į juos Panevėžio rajono Keravos kaime.

Panevėžio apylinkės teismas žemėtvarkininką pripažino kaltu ir skyrė jam 2 tūkstančių 250 Lt baudą.

Vynupės kaime žemės sklypą mišku apsodinusios R.Sikarskienės vyras Petras Sikarskas šioje istorijoje greičiausiai suvaidino ne paskutinį vaidmenį.

Ne kas kitas, o jis pats pagal žmonos išduotą įgaliojimą pasirašė ir sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.

Kad žemės reikaluose P.Sikarskas ne naujokas, rodo ir tas faktas, kad prieš keletą metų jis dirbo Panevėžio rajono Panevėžio seniūnijos vyriausiuoju žemėtvarkininku ir greičiausiai buvo pažįstamas su skandalingai pagarsėjusiu J.Atkočiumi, kuris vėliau ir išdavė leidimą sodinti mišką R.Sikarskienei.

Tačiau 2004-aisiais, kai leidimas sodinti mišką jau buvo išduotas, P.Sikarskas žemėtvarkininku jau nebedirbo.

Besigilinat į šią painią istoriją paaiškėjo ir dar vienas įdomus faktas – J.Narbutas ir R.Sikarskienė yra pakankamai artimi giminės.

R.Sikarskienė yra teisybės ieškančio J.Narbuto tikro brolio dukra.

„Iki teismo su dėde nebendravau, o dabar bendrausiu teisme“, – savo giminystės ryšių neslėpė „Panevėžio ryto“ kalbinta naujai pasodinto miško savininkė.

Besikalbant su ja paaiškėjo, kad tai ne pirmas ir greičiausiai ne paskutinis konfliktas dėl šalia esančių žemės sklypų.

Pasirodo, kad ir anksčiau giminės nesutarė dėl kelio, sklypų ribų ir kitų dalykų.

„Mano dėdė vis ieško tiesos, jis jau spėjo ir teisėją byloje nušalinti. Tačiau kodėl jis nepasakoja, kad per mūsų žemę neteisėtai nusitiesė kelią, kodėl į mūsų sklypą primėtė akmenų“, – piktinosi R.Sikarskienė.

R.Sikarskienė pasakojo, kad nuolatiniai konfliktai išvargino jų šeimą, tad ir buvo nuspręsta žemę užsodinti mišku. Tokiu būdu moteris tikėjosi rasti ramybę ir kuo mažiau matytis su kaimyninio sklypo savininku – savo dėde.

Tačiau jau dabar aišku, kad toks sprendimas taikos giminėms neatnešė, o tik dar daugiau žibalo įpylė į ugnį.

R.Sikarskienė teigia, kad prieš keletą metų Vynupės kaime turimame žemės sklype sodino javus, tačiau kombainas iš laukų vis grįždavo su pradurtomis padangomis, ko niekada nebūdavo kituose jų laukuose.

Kas pradurdavo kombaino ratus, moteris tiesiai neįvardijo, tačiau leido suprasti, kad tai gali būti ir konfliktuojančios pusės darbas.

„Mūsų projektas įgyvendintas teisėtai, gavus kompetentingų įstaigų leidimus ir suderinus jį su visomis institucijomis. Mes vadovavomės tuo metu galiojusiais įstatymais“, – aiškino R.Sikarskienė.

Ji akcentavo, kad jos turimame kiek daugiau nei 7 hektarų žemės plote pasodinta tik apie 5 ha miško, nes neužsodintą žemę teko palikti ties elektros ir melioracijos linijomis.

Moters teigimu, minėtame plote pasodinta apie 21 tūkstantis medelių, kurie ten auga jau treti metai, tačiau kažkas juos nuolat niokoja – išrauna, sugadina apsaugas, ir tai nutinka būtent toje sklypo pusėje, kur yra J.Narbuto valdos.

„Kiekvieną išrautą medelį mes turime atsodinti, o mūsų samdomas rangovas patvirtino, kad tai tikrai ne žvėrių darbas“, – tikino R.Sikarskienė.

Tašką šioje painioje istorijoje anksčiau ar vėliau padės teismas, tačiau tai dar nereiškia, kad tarp žemės sklypų savininkų neįsižiebs nauji konfliktai.