Amerikos lietuviai su neslepiamu nusivylimu užbaigė praėjusius metus taip ir nesulaukę, jų manymu, gyvybiškai svarbaus Lietuvos valdžios sprendimo - dvigubos pilietybės įteisinimo.
Tačiau po visą pasaulį išsibarsčiusiems tautiečiams atstovaujančios organizacijos - Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) - pirmininkė Regina Narušienė nenusiteikusi pasiduoti.
Šią savaitę ji atvyksta į Vilnių dalyvauti Seimo sudarytos tarpžinybinės darbo grupės posėdžiuose, kuriuose bus mėginama parengti naująjį Pilietybės įstatymą.
Nepriima neigiamų atsakymų
„Dažnai jaučiuosi kaip buldozeris. Man Lietuvoje sako — to negalima, ano negalima. Jeigu yra valia, yra ir galimybė. Sako, įstatymai neleidžia. Vadinasi, reikia rasti būdą, kaip tuos įstatymus pakeisti. Aš nepriimu atsakymo: „Taip negalima, taip neįmanoma“. Jeigu tai reikalinga tautai — viskas įmanoma“, — kelios dienos prieš išvykdama į posėdžių maratoną savo namuose, esančiuose maždaug dvi valandos kelio nuo Čikagos, lrytas.lt kalbėjo PLB pirmininkė.
Darbo grupė, kurią sudaro užsienio lietuvių, Seimo narių ir teisinių institucijų atstovai, įpareigota ištaisyti prieštaravimus tarp Konstitucijos ir dvigubą pilietybę įteisinančių įstatymų.
Migracijos draudimais nesukontroliuosi
Lietuvoje gerai žinoma užsienio lietuvių veikėja paneigė, kad dvigubos pilietybės klausimas yra reikšmingas tik JAV gyvenantiems tautiečiams. Pasak R. Narušienės, būta netgi tam tikrų nesutarimų su PLB skyriais Europoje, kuomet šių atstovai norėję sumenkinti dvigubos pilietybės reikšmę.
„Sakiau: jums nepakenks, o mums pakenks. Nustokime žiūrėti tik tai, kas naudinga patiems, bet žiūrėkime, kas naudinga Lietuvai. Jeigu pilietybė nebus išlaikyta, mažiau žmonių, kurie išvažiavo, sugrįš. Kas jų eiles užpildys? Negaliu suprasti, kodėl geriau savo krašte turėti svetimtaučius, negu savus. Lietuva kol kas bando sukontroliuoti migraciją įstatymais ir draudimais. Ką galima padaryti — tai pagerinti ekonomines sąlygas Lietuvoje, kad žmonės norėtų sugrįžti“, — dėstė savo poziciją R.Narušienė, penkiasdešimt metų išdirbusi teisininke Jungtinėse Valstijose.
Lietuviai jau turi dvi pilietybes
Seimo sudarytos darbo grupės narė atmetė pastaruoju metu dažnai cituojamą Mykolo Riomerio universiteto Teisės fakulteto dekano Egidijaus Jarašiūno nuomonę, kurioje jis dvigubos pilietybės šalininkus apkaltino manipuliavimu emocijomis. Paklausta, ką atsakytų į E. Jarašiūno teiginį, kad racionalių argumentų dvigubos pilietybės įteisinimui nėra, kaip ir rimtų mokslinių studijų šia tema, R. Narušienė atsakė: „Galiu pasakyti tik tiek, kad čia pats E. Jarašiūnas vadovaujasi emocijomis“.
Amerikos lietuvė priminė, kad E. Jarašiūnas dirbo didelio visuomenės pasipiktinimo susilaukusioje premjero Gedimino Kirkilo sudarytoje darbo grupėje, kuri užsienio lietuviams siūlė ne pilietybę, bet ypatingąjį statusą. Čia pat R. Narušienė pasidžiaugė, kad pats premjeras, jos požiūriu, į dvigubos pilietybės problemą žiūri rimtai ir yra linkęs ieškoti jos sprendimo būdų.
R.Narušienės teigimu, didžioji dalis Europos Sąjungos valstybių išsprendė dvigubos pilietybės problemas ir paprastai vienu ar kitu būdu savo piliečiams, gyvenantiems užsienyje, leidžia turėti dvi ar net daugiau pilietybes. PLB vadovės nuomone, viskas priklauso nuo įstatymų interpretavimo. „Valdininkai save apsiriboja siaurai žiūrėdami į dabartinius Lietuvos įstatymus“, — kalbėjo pasaulio lietuvių atstovė.
Jos teigimu, pasižiūrėjus atidžiau, bus matyti, kad lietuviai jau dabar turi dvi pilietybes — Lietuvos ir Europos Sąjungos, nors tai irgi esąs interpretacijos klausimas. R. Narušienė siūlė prisiminti aplinkybes, kaip buvo patvirtinta Europos Sąjungos institucija — paskubomis, net nespėjus jos teksto išversti į lietuvių kalbą.
Įpareigos įrodyti ryšį su Lietuva
PLB pirmininkė sakė puikiai suprantanti Lietuvos žmonių nerimą, kad galbūt užsienyje gyvenantys lietuviai nėra verti pilietybės. Dėl to ji siūlo naujai rašomame Pilietybės įstatyme įtraukti nuostatas, kurios asmenis, norinčius išlaikyti Lietuvos pilietybę, įpareigotų įrodyti savo ryšį su šia šalimi.
Būdai tam įrodyti galėtų būti įvairūs. Tarp jų — šeimos narių, artimų giminių turėjimas Lietuvoje, investicijos ar net priklausymas PLB. „Jeigu žmogus yra Lietuvių bendruomenės narys, moka solidarumo įnašą, jis nuolat gauna informaciją apie Lietuvą, dalyvauja visuomeninėje, kultūrinėje veikloje. Tai įrodo ryšį su Lietuva“, — įsitikinusi R. Narušienė. Pasak jos, ši nuostata patiko daugeliui darbo grupėje posėdžiaujančių Seimo frakcijų atstovų ir dar šį sausį bus svarstoma toliau.
Teisininkė akcentavo, kad visos išimtys, atskiri atvejai ir apribojimai turėtų būti gerai apgalvoti ir tiksliai surašyti. „Kad ir tie žmonės, kurie gyvena etninėse Lietuvos žemėse. Jie juk nepaliko Lietuvos, Lietuva juos paliko“, — pastebėjo PLB vadovė.
JAV lietuvei nesuprantamas socialliberalų lyderio Artūro Paulausko pasiūlymas dvigubos pilietybės klausimu rengti referendumą. Referendumui, beje, praėjusių metų rudenį pritarė ir Seimas.
Neleistų atstovams ignoruoti rinkėjų
R.Narušienės požiūriu, norint, kad referendumas įvyktų, tektų keisti Referendumų įstatymą, nes pagal dabartines sąlygas, kai plebiscitas laikomas įvykusiu tik tuomet, kai jame dalyvauja daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių piliečių, jis neįvyktų. „Pusė piliečių rinkimuose nebalsuoja. Paulauskas politikuoja, bet negalvoja, kas reikalinga tautai“, — kalbėjo PLB vadovė.
Vertindama Lietuvos politikų darbą apskritai ir žmonių santykį su jais, R. Narušienė sakė vis dar pastebinti okupacijos padarytą žalą. „Žmonės dar jaučiasi apriboti. Tai jiems biurokratija kliudo, tai dar kas nors. Jaučiamas pasidavimas ir nusivylimas. Retas kuris Lietuvos pilietis supranta, kad jis gali nueiti pas savo atstovą ir pasakyti: „Ką tu čia darai? Ar tu iš proto išėjai?“ Lietuvis to nedarys. Aš tą galiu padaryti čia, Amerikoje. Jis pasiklausys, ir jeigu matysiu, kad jis mane ignoruoja, kitą kartą surasiu kandidatą, kuris prieš jį kandidatuos“, — sakė R. Narušienė.
Jei ne ekspertai pas R. Narušienę, tai R. Narušienė - pas ekspertus
Daugelį Lietuvos politikos elito narių pažįstanti asmeniškai nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo, dabartinė PLB pirmininkė pripažino, kad politika Lietuvoje per dažnai painiojama su politikavimu. Jos įsitikinimu, vis dar gerokai per daug partijų, o jų programos skiriasi nedaug. ,,Su laiku bus gal tik trys, keturios, penkios partijos. Dabar politikai pristato rojų, bet negali pasakyti, kaip tą rojų pasieks“, — pastebėjo JAV lietuvė, atsisakanti save vadinti išeive.
R.Narušienės nuomone, politikai Lietuvoje nuolat pataikauja žmonėms nepasakydami tikrosios situacijos. Dėl to šie dar labiau nusivilia partijomis ir politika, nebesinaudodami savo svarbiausia pilietine teise — balsavimu.
Paklausta, su kokiomis problemomis šiuo metu susiduria Seimo darbo grupė, PLB vadovė apgailestavo, kad darbo grupei pastaruoju metu trūksta ekspertų, kurie matytų bendresnį vaizdą ir galėtų aiškiai įvardinti Pilietybės įstatymo priėmimo ar nepriėmimo pasekmes. „Yra ekspertų, tačiau jaučiu, kad jie neateina. Jeigu jie ir toliau neateis, aš pati pas juos eisiu asmeniškai“, — neprarado ryžto R.Narušienė.