„Su liūdesiu ir nerimu ... matau didėjantį atitolimą nuo hierarchijos“, -
per mišių, kuriomis prasidėjo 225 Jėzaus draugijos delegatų susitikimas,
homiliją sakė Vienuolijų kongregacijos prefektas kardinolas Francas Rode.
Šimtmečius skaičiuojanti Jėzaus draugija per šią generalinę kongregaciją
Romoje renka savo naują lyderį.
„Neabejotinai kalbėsite apie ... paklusnumo Šventajam Tėvui įžado, kuris
visada buvo jūsų religinės šeimos skiriamasis bruožas, prasmę ir vertę“, -
sakė jis apie šį intelektualine tradicija garsėjantį ordiną.
F.Rode apgailestavo dėl to, kad „Bažnyčios jausmas“, kuris buvo toks
svarbus 16-ajame amžiuje šį ordiną įsteigusiam šventajam Ignacui Lojolai,
silpsta.
Šis kardinolas iš Slovėnijos perspėjo, kad „doktrinos (aiškinimų)
įvairovė ... klaidina tikinčiuosius ir veda prie neriboto reliatyvizmo“.
F.Rode taip pat išreiškė susirūpinimą dėl to, ką pavadino „nuolat
didėjančiu tikėjimo ir kultūros atskyrimu, ... kuris yra didelė kliūtis
evangelizacijai“.
Vatikanas per pastaruosius kelis dešimtmečius ne vienam jėzuitui taikė
sankcijas už nukrypimus nuo oficialios doktrinos, pavyzdžiui, susijusius su
požiūriu į nekrikščioniškas religijas, Kristaus žmogiškumą ir visuomenės
atstumtųjų gynimą, kurį akcentuoja išsivadavimo teologijos judėjimas, kuris
kilo Lotynų Amerikoje 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
Ispanų jėzuitas Jonas Sobrino, kuris gyvena Salvadore,
2006-ųjų metų pabaigoje buvo nubaustas už savo knygas apie Jėzaus Kristaus
prigimtį.
Jėzuitų ordinas Romoje turi išsirinkti naują vadovą. Dabartinis jėzuitų
ordino generolas olandas Peteris Hansas Kolvenbachas padavė atsistatydinimo
prašymą dėl senyvo amžiaus, nors visi jo pirmtakai buvo šiame poste iki pat
mirties.
Visi, išskyrus aštuonis, delegatai turi teisę balsuoti per šį susitikimą,
kurio trukmė nėra nustatyta. 225 susitikimo delegatai atstovauja 19 tūkst.
ordino narių.
P.H.Kolvenbachas paprašė brolių (į ordiną priimami tik vyrai) atleisti jį
iš ordino vadovo pareigų. Jam netrukus sukaks 80 metų, ir jis vadovavo
Jėzaus draugijai 24 metus.
Tačiau ankstesnių iki gyvos galvos renkamų „juodųjų popiežių“ - taip
generolai vadinami dėl gobtuvo spalvos ir didelės ordino įtakos - tokios
aplinkybės niekada nesustabdė.
Visi jie, pradedant buvusiu kareiviu basku Inigo de Loyola, įkūrusiu ordiną 1540 metais, buvo savo poste iki gyvos galvos. Be to, kalbama, kad jėzuitų atsistatydinimą būtų galima interpretuoti kaip
precedentą pontifikams, kurie taip pat popiežiauja iki gyvenimo pabaigos.
Kitas jėzuitų generolas tikriausiai nebus europietis, nes Europoje
jėzuitų įtaka daug kur išblėso, o Pietų Azijoje, Afrikoje ir Lotynų
Amerikoje ji tebėra didelė.
Naujajam lyderiui teks užduotis įkvėpti naują gyvybę ordinui, kurio įtaka
ir narių skaičius daugelyje pasaulio šalių mažėja - nors ordinas veikia 112
šalių, bet dar 1964 metais jam priklausė 30 tūkst. žmonių.
Itin didelę įtaką jėzuitai daro švietimo srityje - jie vadovavo ir
vadovauja daugeliui elitinių mokyklų ir universitetų įvairiose šalyse.
Jie taip pat aktyviai dalyvauja misionieriškoje veikloje ir aktyviai
kovoja už socialinį teisingumą bei žmogaus teisių laikymąsi.
Ankstesnis popiežius Jonas Paulius II kartais nesutarė su jėzuitais,
kurie, jo nuomone, laikėsi pernelyg savarankiškos, politizuotos ir
kairuoliškos pozicijos, ypač Lotynų Amerikos šalyse.
P.H.Kolvenbachas, kaip manoma, sugebėjo daug kur sušvelninti santykius su
pontifiku.
Naujam popiežiui Benediktui XVI, kaip manoma, didesnę įtaką turi kiti
katalikų ordinai.
Jėzuitai savo pasitarime pasistengs ne tik išsirinkti naują vadovą (tai
bus padaryta slaptu balsavimu), bet ir užsibrėžti uždavinius, atitinkančius
naujojo popiežiaus prioritetus.
Kiek tam reikės laiko, kol kas nežinoma: ankstesnis delegatų pasitarimas
1995 metais truko 76 dienas.