Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos Seime seniūnė
Aldona Staponkienė BNS pripažino, kad stiprinti valdančiąją koaliciją yra
būtina.
„Geriausiai čia tiktų socialliberalai, nes mes jau esame su jais dirbę
koalicijoje ir mums sekėsi visiškai neblogai, sutapo mūsų politika ir
požiūris į kai kurių klausimų sprendimą. Kitus sunkiai galėčiau
įsivaizduoti“, - sakė parlamentarė.
Tačiau socialliberalų sąlyga - koaliciją formuoti iš naujo -
A.Staponkienei atrodo nepriimtina.
„Formuoti viską nuo švaraus lapo - tikrai ne. Prasidėtų draskymasis dėl
valdžios vėl, dėl komitetų pirmininkų ir panašiai, o tai pliuso tikrai
nepridėtų. Yra pradėti darbai, viskas įsivažiavę. Reikėtų, kad
socialliberalai koaliciją paremtų natūraliai, gal kokius postus ir užimtų
tuo atveju, jei atsirastų, pagal kompetenciją“, - dėstė A.Staponkienė.
Liberalcentristų frakcijos vadovas Algis Čaplikas taip pat BNS sakė kitų
partnerių, be socialliberalų, nematantis, tačiau esantis prieš esminį
koalicijos perfomavimą.
„Aš nematau kitų partnerių šioje situacijoje. Jeigu socialliberalų
prisijungimas neįvyks, dirbsime toliau mažumos Vyriausybėje. Nieko
nepasikeis, bus taip, kaip buvo iki šiol. Visiškas koalicijos performavimas
reikštų, kad labai sudėtingai būtų pasiekti sprendimai, mes galime pasiekti
tą patį rezultatą ir nepradėdami nuo balto lapo. Čia juk tik noro reikalas“,
- sakė A.Čaplikas.
Jis pažymėjo, kad derybos su socialliberalais - dar nebaigtos.
„Nėra lengvų sprendimų - nei ateinant į koaliciją, nei iš jos išeinant.
Šiuo atveju patiems socialliberalams reikia pasvarstyti, reikia pasvarstyti
mums koalicijoje, ir tada matysime, kaip yra galima. Aš nemanau, kad tai yra
baigtinis atsakymas, pokalbiai vyksta, derybos vyksta, laikas parodys“, -
aiškino liberalcentristų vadovas.
Pilietinės demokratijos partijai vadovaujantis Seimo pirmininkas Viktoras
Muntianas trečiadienį „Žinių radijui“ taip pat pareiškė abejojantis, kad
galėtų susiformuoti visiškai nauja valdančioji koalicija - esą tam liko per
mažai laiko iki spalį vyksiančių seimo rinkimų, bet dabartinės mažumos
koalicijos pastangas užsitikrinti daugumą vadino realiomis.
„Apie tai, kad reikia praplėsti valdančiąją koaliciją bei ją sustiprinti
kalbama jau nuo to laiko, kai oficialiai buvo nutraukta rėmimo sutartis su
Tėvynės sąjunga“, - pažymėjo V.Muntianas.
Socialdemoktatai pokalbius su socialliberalais dėl galimo jų įsiliejimo į
koaliciją vadino neformaliais, nors pripažino, kad koalicijai reikėtų
daugumos. Neatskleidžiama, kas socialliberalams atsisakius dėtis prie
valdančiosios mažumos koalicijos, galėtų tapti nauju vilionių taikiniu,
siekiant koaliciją išplėsti iki daugumos.
„Nieko nauja negaliu jums pasakyti“, - trečiadienį BNS sakė
Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Irena Šiaulienė.
Iki Seimo rinkimų likus kiek daugiau nei devyniems mėnesiams,
socialdemokratai pradėjo ieškoti, kaip stiprinti daugumos neturinčią
valdančiąją koaliciją. Galimybę jungtis į koaliciją antradienį atmetė vieni
iš pretendentų - socialliberalai. Savo sprendimą jie motyvavo tuo, kad
dabartinis socialdemokrato Gedimino Kirkilo kabinetas esą tebedirba pagal
vadinamąją 2K (G.Kirkilo ir konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus)
programą ir naujų partnerių, šiuo atveju - socialliberalų - prisijungimas
prie koalicijos tebūtų šios programos tęsinys.
Anot socialliberalų pirmininko Artūro Paulausko, „jei tikrai būtų
reikalas, reikėtų koaliciją formuoti iš naujo, nuo balto lapo“.
Šiuo metu valdančiąją mažumos koaliciją sudaro socialdemokratai,
valstiečiai liaudininkai, liberalcentristai bei Pilietinės demokratijos
partija. Kartu sudėjus valdantieji Seime turi 62 parlamentarų paramą, iš
viso Seime yra 141 narys.
Socialliberalai parlamente turi 10 vietų, todėl jiems prisidėjus prie
mažumos koalicijos ji būtų tapusi daugumos.