Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos šiomis dienomis sulaukia daug pagalbos
prašančių gyventojų skambučių.
Gelbėtojai įspėja, kad ledas ant ežerų ir upių yra plonas, todėl vaikščioti juo reikia labai atsargiai. Geriausia būtų, kad žmonės visai
neliptų ant ledo.
Trečiadienį ugniagesiai skubėjo gelbėti žvejų Plungės rajone ir Kuršių
mariose ties Preila. Du poledinės žūklės mėgėjai buvo išgelbėti ir perduoti
medikams.
Tačiau ne visiems žvejams šią savaitę gelbėtojai spėjo padėti.
Skuodo rajone, Kulialių kaime esančiame tvenkinyje antradienį paskendo
žvejojęs 36 metų vyras. Vindeikių kaimo gyventojo pasigedo mama. Ji kreipėsi
į policiją.
Žvejo kūnas buvo rastas netoli kranto, eketėje. Ugniagesiai gelbėtojai jį
ištraukė, bet gelbėti jo gyvybę buvo vėlu - jaunas vyras jau buvo miręs.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, ledas laikomas
tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 centimetrai. Toks ledas jau
išlaiko žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne
mažesnis kaip 12 centimetrų.
Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos
spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas
būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, o
taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose
vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltiniai.
Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą.
Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti
į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo.
Jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos. Atstumas tarp
žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Einant ledu reikia aplenkti
vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas
visada yra plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas
silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių
metu.
Įlūžus nereikia pasiduoti panikai ir neprarasti savitvardos - patariama
ropštis ant ledo į tą pusę iš kur žmogus atėjo, o ne plaukti pirmyn.
Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos
plotas. Reikia pasistenkti kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui
atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo,
negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą
pusę iš kur ateita, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia
bėgti, kad sušiltų kūnas ir kuo greičiau būtų galima pasiekti šiltą vietą.
Pamačius skęstantį žmogų, tuoj pat reikia šaukti jam, kad skubate į
pagalbą.
Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus
greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens
paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte,
plačiai ištiesus rankas.
Jei yra galimybė po savimi reikia pasitiesti slides ar lentą ir šliaužti
ant jų.
Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš.
Ledas išlaiko žmogų tik už 3 - 4 metrų nuo eketės krašto, todėl
skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę.
Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės
vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę
ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.
Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo
pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą
vietą. Čia nukentėjusį ištrinti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais
rūbais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą