14 turų maratoną atlaikiusių ir į stipriausiųjų šešioliktuką patekusių klubų
krepšininkai ir treneriai nekantriai laukia vasario 4-osios. Dienos, kai burtai
išaiškins, kokius barjerus kiekvienai komandai teks įveikti skinantis kelią į
ketvirtfinalį ar dar toliau - į finalinį ketvertą.
Džiugu, kad naujai sulipdytuose pogrupiuose matysime ir stipriausius Lietuvos klubus -
Vilniaus „Lietuvos rytą“ ir Kauno „Žalgirį“.
Prieš sezoną visi kartojo - grupės, į kurias pateko Lietuvos klubai, skirtingos lyg diena ir naktis.
Taip, pagal pajėgumą jos gal ir skyrėsi. Bet kas galėtų tvirtinti, kad į B grupę patekęs
„Žalgiris“ būtų iškovojęs pirmąją vietą, o „Žalgirio“ grupėje atsidūręs „Lietuvos rytas“
butų likęs ketvirtas?
Esmė ne užimta vieta grupėje, o žaidimo kokybė.
Nors širdyje labiau palaikau „Žalgirį“, neabejodamas galiu pasakyti, kad „Lietuvos
rytas“ pagal žaidimo kokybę lenkia kauniečius. Komandos žaidime daugiau logikos,
stabilumo. Per grupės varžybas, regis, visi komandos žaidėjai pabuvo lyderiai. O ir gynyba veikė tarsi vieningas mechanizmas.
Dar svarbiau - disciplina ir kovingumas. Rungtynės su „Cibona“ buvo dar vienas
pavyzdys, kai komanda, nepaisant rezultato, dirba iki pat galo. „Top 16“ turnyre, kai
dėl galutinės rikiuotės gali prireikti ir taškų santykio, tai bus labai svarbus
akcentas. Vilniečiai nebarsto taškų.
Jų nebarsto ir Kauno „Žalgiris“ - aštuonios pergalės pajėgioje A grupėje yra labai geras
rezultatas. Tačiau pagrindinė kauniečių bėda - priekinė linija. Šioje pozicijoje
„Žalgiris“ jau senokai turi bėdų - pusantrų metų per ilgai užlaikytas Tanoka Beardas.
Reikia pripažinti, kad tiek Eurelijus Žukauskas, tiek ir Michealas Bradley nėra tokio
aukšto lygio, koks būtinas rungtyniaujant Eurolygoje.
Mažieji komandos žaidėjai - labai pajėgūs, tačiau varžovams sustiprinus prieš juos
gynybą, atsiranda problemų, nes nesulaukiama aukštaūgių pagalbos. Nors į komandą atėjo
Damiras Markota, „bokštelio“ problema, manau, išliks.
„Žalgiris“ labai priklausomas nuo individualių žaidėjų pasirodymų. Jei įsisiautėja Marcusas
Brownas, energingai žaidžia Jonas Mačiulis ar įsimėto Marko Popovičius - viskas puiku.
Bet sėkmės faktorius suveikia ne visada. Buvo gerų rungtynių, bet keletą kartų
„Žalgirio“ stovykloje mačiau baltą vėliavą ir nuleistas rankas.
Bet kokiu atveju, „Žalgiris“ grupės varžybas baigė laipteliu aukščiau už Pirėjo
„Olympiakos“ - vieną turtingiausių ir prieš sezoną ambicingus planus kėlusį klubą. Jį
laikyčiau turbūt vienu didžiausių šio Eurolygos sezono nusivylimu. Galbūt šios ekipos
žaidėjai per sočiai gyvena? Jonas Kazlauskas šią ekipą buvo kaip reikiant sutvarkęs, o
dabar „Olympiakos“ ir namie pralaimi.
Žvelgdamas į stipriausiųjų turnyro šešioliktuką netikėtumų nematau. Visos komandos vertos jame būti ir toliau Eurolygoje kovoti.
Laukiam vasario 4-osios.