Tad šį šeštadienį „Ūkininko patarėjas“ klausia: „Kur labiau apsimoka dirbti sezoninį darbą – Lietuvoje ar svetur?“
Joniškio žemės ūkio mokyklos direktorius Liudas JONAITIS: „Į žemės ūkio mokyklą įstoję, bet jos taip ir nespėję baigti jaunuoliai arba išvyksta į užsienį, arba susiranda su žemės ūkiu visiškai nesusijusį darbą didžiuosiuose miestuose. Susidaro įspūdis, kad darbdaviams nereikia kvalifikuoto darbininko. Labai mažas skaičius ir kaimo vaikų, baigusių mūsų mokyklą, gavusių specialybės diplomą bei brandos atestatą, grįžta atgal į kaimą.
Iš įgijusiųjų žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo ar technikos mechaniko specialybę Joniškyje lieka vos vienas ar du žmonės. Visi kiti išsivažinėja po didesnius Lietuvos miestus ar patraukia laimės ieškoti svetur. Kam jaunam žmogui dirbti pas ūkininką sezoninį darbą už 1500 Lt, jei statybos organizacijoje gali gauti keletą tūkstančių? Ūkininkas algą paprastai moka tik už darbymečio laiką, o jaunimas dabar nori ir automobiliais važinėti, ir nuosavus namus turėti. Profesijos mokytojais dirba arba pensininkai, arba vienas kitas jaunesnis, kaip sakoma, vien iš patriotizmo. Kiek mokinių per atostogas bandys padirbėti sezoniniais darbininkais, prognozuoti sunku. Iš ūkininkų pusės didelio aktyvumo taip pat nematau.
Manau, kad ūkininkas, turintis 100 ha, samdomus darbininkus vargu ar sugebės išlaikyti. Atlyginimą šiandien gali mokėti tas, kuris dirba 1000–1500 ha ir turi geros technikos.“
UAB „Luksnėnų sodai“ vadovė Elena ŽILINSKIENĖ: „Visų pirma šiandien reikėtų atskirti, kas yra stambus verslas, o kas – smulkus. Žemės ūkyje daugelis ir esame smulkūs verslininkai. Jeigu gniaužtai neatsigniauš ir smulkiam verslui nebus padaryta lengvatų, greitai mes ne tik sezoninių darbininkų nepasamdysime, bet ir patys savęs neišlaikysime.
Šiuo metu esame visiškai nepajėgūs konkuruoti su stambiomis firmomis, nes mums keliami tokie patys reikalavimai kaip ir joms. Turime pildyti tokias pačias šūsnis dokumentų, mokėti tokio paties dydžio mokesčius, o žmonių, kurie atliktų šiuos darbus, išlaikyti negalime. Todėl tampi ir direktoriumi, ir ekonomistu, ir darbų saugos inžinieriumi. O kada tampi „visų galų meistru“, tai labai daug dirbi, bet mažai uždirbi. Tad ką mes, smulkieji, galime mokėti sezoniniam darbininkui? Apie 1000 Lt. Mes parduodame apie 500 t obuolių. Geriausiu atveju pelnas iš šio kiekio siekia 100 tūkst. Lt.
Praktiškai visi šie pinigai nueina investicijoms. Jeigu galėčiau parduoti 500 tūkst. t derliaus, ir pelnas, ir pajamos, ir atlyginimai darbininkams būtų kiti. Sodininkystėje sezoniniai darbininkai labai reikalingi: pavasarį – medžiams genėti, rudenį – derliui skinti. Kartais žmonių reikia vos dešimčiai dienų, o mokesčius privalome sumokėti visus. Tuo tarpu kaimyninėje Lenkijoje smulkusis žemės ūkio verslas turi kur kas daugiau lengvatų. Argi Prezidento veto įstatymui, kuris lengvina žemdirbiams mokesčių naštą, buvo protingas žingsnis?
Mano manymu, Prezidento aplinkos žmonės visiškai nesusipažinę su žemės ūkio problemomis, nežino statistikos duomenų ir mokesčių sistemų kitose ES šalyse. Kaip surandu sezoninių darbininkų? Visada yra žmonių, kuriems reikia užsidirbti. Tarkime, rudenį padirbėti savaitgaliais pageidauja moksleiviai, kitu metu - pensinio amžiaus žmonės ar tie, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali išvažiuoti į užsienį. Kaip mes toliau laikysimės? Eisime šeimos ūkio link ir mažesnių apimčių, kad viską būtų galima padaryti pačiam.“
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė STALIŪNIENĖ: “Be abejo, žemės ūkyje sezoniniai darbininkai yra labai reikalingi. Ypač daržininkystės ūkiuose. Išvažiuoti dirbti į užsienį dabar tapo mada. Visos šalys išgyveno tokį laikotarpį, reiks jį iškentėti ir mums. Juk kažkada visi bėgo iš Airijos, o dabar grįžta ne tik patys airiai, bet plūsta ir užsieniečiai. Manau, tas pats bus ir Lietuvoje. Iš tiesų atlyginimai žemės ūkyje pastaraisiais metais labai pakilo ir sakyti, kad pas mus žmonės neuždirba, būtų tikrai neteisinga. Gerai dirbantis žmogus, turintis gebėjimų dirbti, ne vien paėmęs kastuvą kasti žemę, gauna ir normalų atlyginimą.
Sezoninių darbininkų atlyginimas, suprantama, mažesnis, bet taip yra visada ir visur. Bet žmogus gali dirbti didesnį Darbo kodekso leidžiamą valandų skaičių ir taip pat užsidirbti. Ne paslaptis, kad ir išvykus į užsienį pasiseka ne visiems. Daugelis grįžta nusivylę ir nieko neužsidirbę. Besimokančiam jaunimui svetur atlikti praktiką, pasižvalgyti, padirbėti, be abejo, labai naudinga, bet baigus mokslus, ypač aukštąsias studijas, važiuoti į užsienį dirbti juodo darbo jaunam žmogui turėtų būti gaila laiko. Ar ne geriau apsimoka tuo metu bandyti susikurti tebūnie ir nedidelį verslą savame krašte?“
VšĮ „Aulina“ vadybininkė Agnė KOTOVAITĖ: “Mūsų įmonė jau aštunti metai tarpininkauja lietuviams, pageidaujantiems įsidarbinti Anglijos žemės ūkyje. Ši sritis visur yra bene labiausiai priklausoma nuo oro sąlygų. Vienais metais derlius didesnis, kitais – mažesnis. Analogiškai svyruoja ir sezoninių darbininkų atlyginimai. Vidutiniškai pagal išdirbio normas sezoniniai darbininkai Anglijoje uždirba 250–350 svarų sterlingų per savaitę (1 svaras – 4,6 Lt). Dar siūlome ir nuolatinį darbą paukštynuose - gaudyti gyvas vištas. Tai išties gerai apmokamas (7,5 svaro už 1 val.), bet labai sunkus darbas, kurį atlikti įstengia netgi ne visi vyrai.
Už būstą žmonės ten moka brangiau, 50-60 svarų per savaitę, bet maistas yra pigus. 99 proc. darbdavių sezoniniams darbininkams moka atsižvelgdami į išdirbį. Į viršvalandžius ten žiūrima liberaliau negu Lietuvoje. Manau, kiekvienas žmogus važiuodamas pasiskaičiuoja. Darbas žemės ūkyje, be abejo, nelengvas, laukuose, pasilenkus, ir šviečiant saulei, ir lyjant lietui. Bet lygiai taip pat sunku ir Lietuvoje. Per mūsų firmą žmonės važiuoja padirbėti trumpam laikui. Kontingentas labai įvairus. Vasarą – daugiau jaunimo, šiuo metu 35–50 metų asmenys. Moterų šiek tiek daugiau nei vyrų. Norinčiųjų gana daug. Kiekvieną savaitę išvyksta 1–2 grupės. O juk įdarbinimo paslaugas mes siūlome ne vieninteliai. Žiniasklaida dažnai praneša apie atvejus, kuomet tarpininkai žmones apgauna. Todėl kiekvienam išvykstančiajam rekomenduočiau atsiversti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto tinklalapį ir susirasti nuorodą apie Lietuvoje veikiančias licencijuotas įdarbinimo užsienyje įstaigas.“
Kelmės r. ūkininkas Algimantas VAUPŠAS: „Mano daržininkystės ūkyje sezoninis darbininkas per dieną uždirba 100 litų. Yra ir keistų žmonių, kurie nori per 8 val. uždirbti tiek, kiek užsienyje uždirbtų per 16 val.“
Pakruojo darbo biržos Karjeros planavimo skyriaus vyresnioji specialistė Lilija SAVICKIENĖ: „Darbo birža rajone nuolat atlieka apklausą ir teiraujasi darbdavių, tarp jų ir ūkininkų, ką jie planuoja įdarbinti, kokių profesijų darbuotojų trūksta. Atsižvelgdami į jų poreikius ir mes planuojame savo mokymus. Šiandien esmė yra algos. Ūkininkai darbininkui kartais net minimalaus atlyginimo nepasiūlo. Rajone yra gal keletas, kurie gali mokėti neblogai. Apie laisvas darbo vietas rajono žmones informuojame ir spaudoje, ir internete.
Išsamią informaciją apie laisvas darbo vietas, reikalavimus įsidarbinti pageidaujančiam asmeniui, susisiekimo su darboviete priemones dabar galima gauti kiekvienoje seniūnijoje. Darbo biržoje užsiregistravusiems asmenims teikiame ir elektronines paslaugas – apie laisvą darbo vietą pranešame žinute mobiliuoju telefonu.
Vis dėlto žemės ūkyje pasiūla šiandien viršija paklausą - darbdavių yra daugiau nei norinčiųjų dirbti.“
Biržų r. ūkininkė Vaidutė STANKEVIČIENĖ: „Patikėkite, mūsų ūkyje žmonės uždirba tikrai ne mažiau negu seniūnijos darbuotojai. Nekvalifikuoto darbo ekologiniame pieno ūkyje šiuo metu jau praktiškai nėra. Traktorininko darbas reikalauja itin aukštos kvalifikacijos, kadangi technika moderni, kompiuterizuota, melžėjų, melžiančių mechanizuotai, taip pat sudėtingas. Ypač branginame mechanizatorius. Stengiamės juos išlaikyti ir žiemos metu, kad neišvažiuotų dirbti į užsienį. Žiemą mokame šiek tiek mažesnę algą, o sezono metu, kuomet darbo valandos ilgesnės, mokam tikrai gerai. Daugiausia uždirba žmonės, dirbantys pašarų ruošimo technika ir kombainininkai kūlimo metu.“