G.Kirkilas žurnalistams tai sakė Vilniuje vykstančiame trijų Baltijos
valstybių ir Lenkijos ekonomikos ministrų susitikime.
Lietuvos ūkio ministras Vytas Navickas pranešė, kad Lenkijos ekonomikos
ministras Waldemaras Pawlakas dvišaliame susitikime Vilniuje pirmadienį
pakvietė jį vizito į Varšuvą vasario 12 dieną. Šio vizito metu, pasak
ministro, ketinama pasirašyti dokumentus dėl bendros įmonės steigimo
elektros tilto projektui įgyvendinti.
Vėliau W.Pawlaką priėmęs prezidentas Valdas Adamkus elektros tiltą tarp
Lietuvos ir Lenkijos pavadino vienų iš keturių prioritetinių Europos
Sąjungos projektų, kurį būtina įgyvendinti kuo greičiau.
„Apsispręsdamos statyti elektros tiltą, mūsų valstybės prisiėmė
atsakomybę prieš Europos Sąjungą“, - sakė V.Adamkus. Anot jo, „žengdami
konkrečius žingsnius kartu su partneriais, parodytume ne tik aiškų
apsisprendimą garantuoti abiejų šalių energetikos nepriklausomybę, bet ir
gebėjimą prisiimti atsakomybę už viso regiono ateitį“.
Lenkija pažadėjo siekti, kad elektros tilto tarp Lietuvos ir Lenkijos
statybos paskutinis etapas būtų baigtas anksčiau nei 2017-18 metais, kaip
buvo numatyta. Pirmąjį jo etapą - nuo Alytaus iki Elko - numatoma pastatyti
iki 2012 metų.
„Mes esame suinteresuoti kuo greičiau įgyvendinti projektą“, - spaudos
konferencijoje po trijų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų susitikimo
pirmadienį Vilniuje žurnalistams patvirtino W.Pawlakas.
Jo teigimu, šioje srityje reikia veikti greitai: „Manau, įmanoma statyti
tiltą be konverterių - Baltijos šalių energetikos sistemos bus prijungtos
prie Europos sistemų, ir tuomet energetinis saugumas bus žymiai didesnis“, -
sakė Lenkijos ministras.
Tačiau, pasak „Lietuvos energijos“ Energetikos sistemos direktorius
Vladas Paškevičius, nuolatinės srovės konverteris būtų nereikalingas, jeigu
tarp Lenkijos ir Lietuvos iš karto būtų statomos kelios linijos, tačiau
planuojama iki 2012 metų pastatyti tik vieną liniją iš Balstogės per Elką
iki Alytaus.
Norint prekiauti elektra šia linija, per ją nebus įmanoma dirbti
sinchroniškai, todėl būtinas konverteris, kurio vertė - apie 120 mln. eurų
(414 mln. litų).
„Kai bus daugiau linijų, tuomet bus galima dirbti sinchroniškai. Tačiau
šiandien, kai mes kalbėjome su jų energetikos įmonės atstovais, buvo kalbama
tik apie vienos linijos statybą pirmajame etape, o galutinai - iki Varšuvos
- ją planuojama išplėsti iki 2017-2018 metų“, - BNS sakė V.Paškevičius.
Lietuvai ir Lenkijai iki šiol nepavyko pasirašyti bendros įmonės, kuri
statytų elektros tiltą į Lenkiją, steigimo sutarties, nors tai buvo planuota
padaryti jau kelis kartus - pirmą kartą ją buvo numatyta pasirašyti pernai
liepą, po to - spalį.
Lenkija pernai spalį pareikalavo 1000-1200 megavatų galios elektros,
pagamintos būsimoje naujoje atominėje elektrinėje Lietuvoje, kitu atveju ji
žadėjo blokuoti arba nedalyvauti bendruose šalių energetikos projektuose.
„Lietuvos energijos“ atstovai tvirtina, kad jos projektas jau seniai
parengtas.
Išankstiniais skaičiavimais, vien elektros linijos tarp Lietuvos ir
Lenkijos statyba kainuotų apie 250 mln. eurų 863,2 mln. litų), investicijos
į energetikos sistemą Lenkijoje - apie 600 mln. eurų (2,072 mlrd. litų), o
Lietuvoje - apie 100 mln. eurų (345 mln. litų).
Energetikos sistemų sujungimui pirmajame etape numatyta nutiesti 154
kilometrus aukštos įtampos (400 kilovoltų) dvigrandę elektros perdavimo
liniją nuo Alytaus iki Lenkijos Elko.
Projektas yra įtrauktas į prioritetinių Europos Sąjungos projektų sąrašą,
o jo įgyvendinimui paskirtas koordinatorius.