Seimas pagaliau leido gimti liūtukui LEO LT neištraukytais dantimis, kuris netrukus turėtų išaugti galingu, bet neplėšriu liūtu. Tik vardan Lietuvos buvo tos visos gimdymo kančios – kad jis apgintų tėvynę nuo Rytų hienų, grasinančių praryti jos energetinį saugumą.
Bet ir tie, kurie buvo užsidegę dar pasaulio neišvydusį liūtuką it kokį kolorado vabalą suplėšyti į gabalus, taip pat liejo sūrų prakaitą tik vardan Lietuvos. Kad gyventume sotūs ir laimingi, LEO LT gimdytojams turtų nekraudami ir nepakeliamos duoklės jiems nemokėdami.
Per LEO LT gimdymą net pasidarė neaišku, kur dabar Seime opozicija, o kur pozicija. Liberalcentristai glėbesčiuojasi su konservatoriais, šie – su liberaldemokratais, o socialdemokratai – su „darbiečiais“. A.Zuokas broliuojasi su A.Paleckiu ir R.Paksu. P.Gražulis šaukiasi Dievo, R.Šukys grūmoja Konstitucija.
Net ir V.Uspaskichas, Kremliaus valia iš Maskvos nutupdytas Kėdainiuose gadinti mūsų tėvynės oro, praregėjo ir galbūt A.Valionio paprotintas suprato, jog ir jam atėjo laikas ką nors nuveikti vardan Lietuvos.
Gelbėtojas pagaliau galėjo atlikti jau seniai rinkėjams skelbtą Lietuvos gelbėjimo misiją ir drauge su savo partija išgelbėti LEO LT.
Net nepatogu klausti, kaip Maskva jam tai ir leido...
Konservatoriai buria dešiniųjų koaliciją „Vardan Lietuvos“. Iš socialdemokratų gretų išmestas A.Paleckis jau kuria „Frontą“ ir rengiasi karui su dešiniaisiais ir kairiaisiais, su A.Zuoku ir G.Kirkilu, su laikraščiais ir kapitalistais, su valstybininkais ir dainininkėmis. Žinoma, vardan Lietuvos.
Tik „VP Market“ dešimtuko ketinimai iš pradžių nuskambėjo keistokai. Kai visi kaunasi tik vardan Lietuvos, jie, pasirodo, ateina ir vardan Lietuvos, ir vardan savo piniginės.
Nedovanotina klaida. Gerai, kad ištaisyta, nes kitaip LEO LT būtų negimęs. Suspėta laiku išaiškinti, kad kai „VP Market“ piniginei gerai, tai ir tėvynei neblogai. Vadinasi, viskas, kas ateityje įvyks energetikoje, bus vardan Lietuvos.
Bet kai frontų tiek daug, o tikslas visų bendras – dėl Lietuvos, tuomet ir pergalė reliatyvi, ir pralaimėjusių nėra.
Pavyzdžiui, nebūtų Seimas palaiminęs LEO LT gimimo, ar vertėtų G.Kirkilui ir A.Paulauskui lieti ašaras iš apmaudo, o A.Kubiliui ir A.Zuokui šokinėti iš džiaugsmo?
Na, nestatytų Lietuva atominės elektrinės, netiestų elektros tiltų. Žinoma, blogai, bet kartu ir gerai, nes nėra to blogo, kuris neišeitų į gera, – būtų bent atpirkimo ožių, kurie ir sumokėtų už tai, kad elektrą tenka pirkti iš rusų, kad kyla jos kaina. Vienų pergalė virstų pralaimėjimu, kitų pralaimėjimas – pergale.
Istorija pasisuko kitaip. Bet vėl dėl to nei verta vieniems labai triumfuoti, nei kitiems pernelyg gedėti.
Tarkime, dabar LEO LT statys atominę elektrinę, ties elektros tiltus. Gerai, bet atominiai reaktoriai kainuos baisiai brangiai, gal taip brangiai, kad net statyti nevertės, ims kilti elektros kaina – o ji visais atvejais kils – ir tie, kurie šiandien pralaimėjo, rytoj galės tuos, kurie laimėjo, su malonumu paversti atpirkimo ožiais.
Vadinasi, saldžios pergalės skonis turės ir kartų pralaimėjimo prieskonį.
Neišvengiamas mokestis už pastangas vardan tos Lietuvos.
Lengviau tiems, kuriems pavyksta ką nors nuveikti dar ir vardan piniginės. Tuomet nugalėtojui nė negresia susikeisti vietomis su pralaimėtoju. Juk tik Lietuva visų bendra ir į skirtingas puses traukiama, o piniginė visuomet sava.
Tik tie svetimus pinigus skaičiuojantys pavyduoliai vis kartina gyvenimą – ir sau, ir tiems, kurie šiandien laimėjo, ir tiems, kurie laimės rytoj.
Bet nėra kryžiaus kelių, kurių nebūtų verta nueiti vardan Lietuvos.