„Jis žinojo apie mūsų iniciatyvą, bet specialiai pasirašė ir nelaukė,
kada įteiksime parašus. Mes jį informavom apie 12 valandą, o sako, kad jau
13 valandą 15 minučių jis (įstatymas - BNS) jau buvo išvežtas (prezidentui -
BNS)“, - BNS sakė liberalcentristas Algis Čaplikas.
Pasak jo, Seimo vadovas apie parlamentarų prašymą stabdyti įstatymo
pataisų įsigaliojimą ir ištirti, ar jas priimant nebūta procedūrinių
pažeidimų buvo informuotas tiek raštu, tiek žodžiu.
Tuo metu parlamento vadovo V.Muntiano teigimu, parašus renkantys
parlamentarai apie savo iniciatyvą informavo jau pasirašius teisės akto
pataisas. Parlamento vadovo teigimu, žinia apie rengiamą Seimo narių
kreipimąsi jo ausis pasiekė tik apie 14 valandą 30 minučių.
Valdančiajai koalicijai priklausantys liberalcentristai parašus rinko
siekdami, kad praėjusį penktadienį priimtos Atominės elektrinės įstatymo
pataisos nebūtų perduodamas pasirašyti prezidentui - parlamentarų teigimu,
svarstant teisės akto pataisas, buvo padaryta šiurkščių Seimo Statuto
pažeidimų.
Savo kreipimesi parlamento vadovui V.Muntianui jo autoriai pažymėjo, kad
svarstant Atominės elektrinės įstatymo pataisas Seimas ignoravo tiek Teisės
ir teisėtvarkos komiteto, tiek Teisės departamento išvadas, kuriose buvo
konstatuota, jog kai kurios įstatymo projekto nuostatos galimai prieštarauja
Konstitucijai.
„Šiuo atveju Seimo Statutas yra pakankamai įsakmus. Pagal jį Seimo
pirmininkas negali teikti svarstyti įstatymų projektų, jeigu Teisės ir
teisėtvarkos komitetas padaro išvadą, kad jie prieštarauja Konstitucijai. Be
to, Teisės departamentui pateikus išvadą, kad projektas prieštarauja
Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo preliminariai
apsvarstyti šį projektą. Deja, nei viena, nei kita nebuvo padaryta“, -
pranešime spaudai buvo cituojamas Seimo vicepirmininkas A.Čaplikas.
Kreiptis į Seimo pirmininką ir prašyti sustabdyti įstatymo įsigaliojimą
įtarus, jog būta procedūrinių pažeidimų, gali ne mažiau nei 29
parlamentarai.
Pagal Seimo Statutą, sulaukęs parlamentarų prašymo „užlaikyti“ teisės
aktą Seime, parlamento vadovas perduoda klausimą nagrinėti Etikos ir
procedūrų komisijai, o ši ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi pateikti
Seimui išvadas ir pasiūlymus.
Kol komisija nepateikė savo išvadų, Seimo pirmininkas negali perduoti
įstatymo pasirašyti šalies vadovui. Lietuvoje įstatymai įsigalioja juos
pasirašius ir paskelbus prezidentui.
Atominės elektrinės įstatymo pataisos, kurios nustato, jog nacionalinis
investuotojas bus kuriamas naujos patronuojančios bendrovės pagrindu,
praėjusį penktadienį buvo priimtos socialdemokratų, socialliberalų,
valstiečių liaudininkų, pilietininkų ir „darbiečių“ balsų dauguma.
Be valdančiajai koalicijai priklausančių liberalcentristų,
nepasitenkinimą priimtu teisės aktu išreiškė ir opoziciniai konservatoriai
bei Liberalų sąjūdis. Pastarieji ragina prezidentą Valdą Adamkų vetuoti
Atominės elektrinės įstatymo pakeitimus.
Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė BNS sakė, kad šalies vadovas
sprendimus priims įvertinęs visas aplinkybes bei visus argumentus - tiek už,
tiek prieš. Ji nekomentavo, kada gali būti paskelbtas sprendimas, tačiau
priminė, kad pagal įstatymus šalies vadovas turi 10 dienų nuo projekto
gavimo momento.
Planuojama, kad Vyriausybė valdys 61,7 proc. nacionalinio investuotojo
bendrovės LEO LT akcijų , „NDX energija“ turi atitekti 38,3 proc.
LEO LT užsiims naujos jėgainės ir elektros jungčių su Lenkija ir
Švedija statybų reikalais ir bus kuriama ne „Lietuvos energijos“, kaip buvo
numatyta anksčiau, o naujos patronuojančios įmonės pagrindu.
LEO LT bus steigiama sujungiant valstybės valdomas „Lietuvos energijos“
ir Rytų skirstomųjų tinklų (RST) įmones bei privačią bendrovę VST, kurią
kontroliuoja VP grupė.
Įstatymas nesuteiks nacionalinio investuotojo bendrovei išskirtinių
teisių kitų įmonių atžvilgiu, įgyvendinant projektą dėl elektros jungčių su
Lenkija ir Švedija statybos.