Kokia Lietuvos ekonomikos būklė yra iš tikrųjų?
Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su Statistikos departamento generaliniu direktoriumi Algirdu Šemeta.
- Ar jūs, kaip ir finansų ministras Rimantas Šadžius, norėtumėte būti didžiausias Nemuno šalies optimistas?
- Praėjusių metų pradžioje prognozuotas daug menkesnis bendrojo vidaus produkto (BVP) bei darbo užmokesčio augimas.
Vadinasi, 2007 metais Lietuvos ekonomikos augimas pranoko lūkesčius.
Taigi nors infliacija ir kilo sparčiau, negu prognozuota, Lietuvos makroekonominiai rodikliai – geriausi Baltijos regione.
- Ar negąsdina, kad ekonomikos augimas laikosi tik ant infliacijos sparnų?
- Ne, skelbdami BVP augimą mes eliminuojame išaugusių kainų poveikį. Todėl 2007-aisiais Lietuva realiai sukūrė 8,7 proc. didesnį BVP nei užpernai.
Antra vertus, nedarbas sumažėjo tiek, kad, kaip sako ekonomistai, dabar nedirba tiktai tie, kurie negali ar nenori dirbti.
- Žodžiu, jokių krizių nėra ir negali būti?
- Kai šalies BVP auga 8,7 proc. per metus, labai sunku išlaikyti balansą tarp ūkio augimo, nedarbo ir infliacijos.
Pavojų kelia ir tai, kad ūkio augimą lydi ne tik infliacija, bet ir einamosios sąskaitos deficitas, o jis rodo mažėjantį šalies gebėjimą grąžinti skolas ir apmokėti didėjantį importą.
Būtų idealu, jei eksportas augtų greičiau nei importas.
Eksportas didėja, bet darbo užmokesčio didėjimo nulemto didesnio vartojimo skatinamas importas – dar sparčiau.
- Gal algos nustos augti?
- Užmokesčio tempai nebus tokie įspūdingi kaip pernai, tačiau smarkaus sulėtėjimo irgi neprognozuojame.
Lietuva jau neturi kito pasirinkimo – darbdaviai konkuruoja dėl darbo jėgos atviroje ES erdvėje, o lietuviškas uždarbis vis dar menkas, palyginti su Vakarų Europa.
- Kokia išeitis?
- Lietuva gali stiprinti savo konkurencingumą ir didinti eksportą tik investuodama į darbo našumą keliančias modernias technologijas.
Viskas rodo, jog mūsų verslas žengia šia kryptimi.
- Bet darbo našumas pernai didėjo vos 4,5 procento?
- Investicijos ne iš karto padidina darbo našumą.
Pernykštės investicijos paskatins šių metų darbo našumo didėjimą.
- Tačiau ar neužšals investicijų į naujas technologijas srautas, jei paskolų palūkanos auga, o užsienio kapitalo srautais Lietuva niekada negalėjo pasigirti?
- Taip, Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų mastą kaip buvo, taip ir liko ES naujokių sąrašo uodegoje.
Be abejo, išaugusios palūkanos taip pat ribos investicijas.
Tačiau, kita vertus, skolinimosi mastui mažėjant, mažės ir infliacija. Spėju, kad tai pasijus per 6-9 mėnesius.
- Pernai infliacija Lietuvoje viršijo net 8 procentus. Ar teisingai diagnozuoja žmonių nuomonių apklausos, kad gyvenimo lygis smunka?
- Žmonių pajamos gerokai padidėjo. Tai, kad žmonės gyvena geriau, o savo gyvenimą vertina pesimistiškiau, paaiškina lūkesčių teorija. Kai žmogaus atlyginimas išauga, jis tai jaučia tik tol, kol dar jo neišleido.
O kylančios kainos, didesnės paskolų palūkanos pastebimos kaskart, kai tik tenka mokėti.
- Bet gal gyvenimas gerėja tik mažai daliai turtingesnių žmonių?
- Priešingai, visi skaičiai rodo, kad pernai labiausiai padidėjo mažiausiai uždirbančių žmonių pajamos.
Minimalų atlyginimą gaunančių žmonių uždarbis padidėjo 40 procentų, gaunančių iki 1000 litų – 32,4 procento. Daugiausia uždirbančių algos išaugo 6,4 procento. Tai rodo, kad ir socialiniai kontrastai pamažu mažėja.