Tokią nuomonę R.Kuodis žurnalistams išdėstė antradienį po susitikimo
prezidentu Valdu Adamkumi. Susitikime visuomenių organizacijų atstovai
paragino prezidentą nepasirašyti Seimo praėjusią savaitę priimtų Atominės
elektrinės įstatymo pataisų.
„Visa tai, kas vyksta Lietuvos energetikoje nuo VST privatizavimo, mano
galva, yra viena didelė afera, kurios karūna yra būtent nacionalinis
investuotojas“, - sakė R.Kuodis.
Jo teigimu, įstatyme „suplakti“ į vieną du skirtingi procesai: viena
vertus, tai atominės elektrinės statyba, jos reikalingumo studijos,
apsisprendimas - sprendžiame savo ar viso regiono energetines problemas ir,
kita vertus, - finansavimo klausimai.
„Dabar gaunasi, kad po atominės elektrinės vėliava į Seimą buvo
prastumtas Nacionalinio investuotojo projektas“, - dėstė ekonomikos
analitikas, pasiūlęs prezidentui vetuoti įstatymą. Jo teigimu, įstatymiškai
atskirti elektrinės statybos ir finansavimo klausimus yra „kelių dienų
darbas“.
R.Kuodis pažymi, kad apsisprendus statyti elektrinę pirmus metus vyksta
projektavimo darbai, kam nereikia labai didelių pinigų ir tai galima
padaryti valstybės lėšomis. Jis taip pat teigia, kad sprendžiant finansavimo
klausimą nereikia atmesti užsienio investuotojų.
„Visiškai nebūtina priimti į šitą projektą vietinę lietuvišką kompaniją,
kuri nėra pastačiusi nė vienos elektrinės, nė vienų tiltų, na, o jos
reputacija, švelniai tariant - daryti sėkmingus verslus su valstybe“, - sakė
R.Kuodis.
Seime priimto įstatymo pataisų pasekmes eiliniam vartotojui, R.Kuodžio
teigimu, turėtų pateikti studijos, kurios nebuvo atliktos. Jo teigimu, dėl
to kyla nuogąstavimų, kad naujoji elektrinė gali būti apskritai
nekonkurencinga.
„Ekonomistai yra išsprendę, kaip tokias analizes daryti, kaštų ir naudos
analizei skirta atskira ekonomikos mokslo šaka. Kol Lietuvoje nėra
įtvirtinta ši analizė negalime vadintis civilizuota valstybe“, - sakė
ekonomistas, kalbas apie mažesnes kainas pavadinęs „burtažodžiais, skirtais
užpudruoti smegenis“.
Susitikime Prezidentūroje taip pat dalyvavęs Piliečių santalkos atstovas
Darius Kuolys žurnalistams sakė, kad su šalies vadovu bei jo patarėjais
susitikime nebuvo rasti jiems rūpimi atsakymai. Jis pažymėjo, kad Seime
praėjusią savaitę priimtos įstatymo pataisos nieko nepasako apie atominės
elektrinės statybą.
„Tai yra įstatymas, kuris numato kurti nacionalinį investuotoją, bet ne
statyti atominę jėgainę. Tai yra labai svarbu ir tuo mūsų nuomonės sutapo,
kad prezidentas vetuodamas ar pasirašydamas šitą įstatymą neatsako į
atominės jegainės statybos klausimus“, - sakė D.Kuolys.
Su prezidentu taip pat susitikę Lietuvos Sąjūdžio pirmininko pavaduotojas
Justas Dvarionas bei judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ aktyvistė Rasa
Kalinauskaitė sakė, kad artimiausiomis dienomis nevyriausybininkai Daukanto
aikštėje rengs prezidento palaikymo akcijas, kad šalies vadovas atsilaikytų
oligarchų spaudimui ir nepasirašytų įstatymo.
Po elektronine peticija prezidentui V.Adamkui piliečiai raginami
pasirašyti internete. Antradienį ryte į Prezidentūrą jau atnešta daugiau
kaip 9 tūkst. piliečių pasirašyta peticija, popiet pasirašiusiųjų skaičius
viršijo 12 tūkst.
Peticijos iniciatoriai reikalauja nepasirašyti Atominės elektrinės
įstatymo pataisų ir nepritarti „Leo LT“ projektui, kol nežinojus Lietuvos
piliečių nuomonės, surengti referendumą, kad Lietuvos piliečiai galėtų
pasakyti, ar sutinka statyti atominę elektrinę tomis sąlygomis, kurias
siekia įteisinti Vyriausybė, Seimo dauguma ir „Maximos“ savininkų bendrovė
„NDX energija“ bei nedelsiant kreiptis į Europos Sąjungą, kad būtų leista
pratęsti Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbą.
Prezidentą vetuoti įstatymą ragina ir už projektą nebalsavusios
opozicinės partijos Liberalų sąjūdis, Tėvynės sąjunga, partija „Tvarka ir
teisingumas“, taip pat valdančiajai koalicijai priklausantys, bet už
projektą nebalsavę Artūro Zuoko vadovaujami liberalcentristai.
Daugeliui Atominės elektrinės įstatymo pataisų priešininkų trūksta
patikimų garantijų, jog kuriama nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT“
tikrai statys naują atominę jėgainę bei elektros jungtis su Švedija ir
Lenkija, nes Vyriausybės bei VP dešimtuko valdomos „NDX energijos“ sutartyse
pirminiu „Leo LT“ tikslu yra įvardijamas pelno siekis sau ir savo
akcininkams, o ne jėgainės bei jungčių statyba.
Kai kurie parlamentarai taip pat atkreipia dėmesį, jog Atominės
elektrinės įstatymo pataisos gali prieštarauti Konstitucijai, be to,
jėgainės ir elektros jungčių statyba perduodama į vienas rankas, o visas
projektas buvo palaimintas nežinant galutinės jo kainos bei būsimos elektros
kainos vartotojams.
Įstatymo pataisos, kurios nustato, jog nacionalinis investuotojas bus
kuriamas naujos patronuojančios bendrovės pagrindu, praėjusį penktadienį
buvo priimtos socialdemokratų, socialliberalų, valstiečių liaudininkų,
pilietininkų ir darbiečių balsų dauguma.
Planuojama, kad Vyriausybė valdys 61,7 proc. nacionalinio investuotojo
bendrovės „Leo LT“ akcijų , „NDX energija“ turi atitekti 38,3 proc.
„Leo LT“ bus steigiama sujungiant valstybės valdomas „Lietuvos energijos“
ir Rytų skirstomųjų tinklų (RST) įmones bei privačią bendrovę Vakarų
skirstomieji tinklai (VST), kurią kontroliuoja VP grupė.
Įstatymas nesuteiks nacionalinio investuotojo bendrovei išskirtinių
teisių kitų įmonių atžvilgiu įgyvendinant projektą dėl elektros jungčių su
Lenkija ir Švedija statybos.