Tačiau G.Kirkilas, kuris, kaip tikimasi, šią savaitę susitikęs su latvių
kolega Ivaru Guodmaniu aptars sutarties ratifikavimo klausimą, pažymėjo, kad
tai yra ne Latvijos vyriausybės, o parlamento kompetencija.
„Dabartinis Latvijos vyriausybės, atrodo, ir Seimo pozicijos pasikeitimas
yra mums palankus. Tai yra geras ženklas, kad galbūt Latvija ratifikuos šią
sutartį ir tuomet mes, aišku, galėsime sutarti su Latvija daryti ir bendrą
darbo grupę. Aš tikiuosi, kad ministras pirmininkas I.Guodmanis pasakys apie
tai, bet, kaip žinote, ratifikuoti turi Latvijos Seimas“, - antradienį
Lietuvos radijui kalbėjo Lietuvos Vyriausybės vadovas.
1999 metais pasirašytą sutartį dėl valstybės sienos jūroje ir ekonominės
zonos iki šiol yra ratifikavusi tik Lietuva, Latvijos parlamente šis
procesas įstrigo. Tarp Latvijos valdininkų ir politikų vyravo nuomonė, kad
prieš ratifikuojant sutartį reikėtų sudaryti dar vieną - sutartį dėl
dvišalio ekonominio bendradarbiavimo Baltijos juros ekonominėje zonoje ir
kontinentiniame šelfe.
Šias sutartimi latviai buvo ypatingai suinteresuoti, nes, preliminarių
žvalgymų duomenimis, turi perspektyvų naftos telkinį savo kontinentiniame
šelfe. Lietuviai taip pat nelinkę atsisakyti galimybės ateityje gauti naudos
iš šio telkinio eksploatacijos.
Tačiau praėjusią savaitę Latvijos ambasadorius Vilniuje Hardis Baumanis
pareiškė, kad jūros sienos sutarties ratifikavimo klausimas Rygoje yra
sprendžiamas, bei patikino, kad latviai nesieja šios sutarties su Lietuvos
ir Latvijos bendradarbiavimu ekonomikos srityje.
Anot ambasadoriaus H.Baumanio, sutarties ratifikavimo procesą Latvijos
parlamente būtina atlikti iš naujo.
„Sienos sutarčiai parlamente tuo metu buvo pritarta tik po pateikimo, o
ratifikuota ji nebuvo, todėl dabar būtina iš naujo pereiti visas procedūras.
Jas būtina pradėti nuo pateikimo Vyriausybei, po to seks sutarties
peržiūrėjimas Vyriausybėje bei parlamento užsienio reikalų komisijoje.
Vėliau sutartį vėl turės ratifikuoti parlamentas“,- sakė H.Baumanis
negalėjęs tiksliai pasakyti, kada tai bus padaryta.
Lietuvos atstovų teigimu, jie nėra kategoriškai nusiteikę prieš latvių
siūlymus pasirašyti ekonominio bendradarbiavimo sutartį, tačiau pažymi, kad
tartis dėl ekonominės veiklos reikia tuomet, kai bus ratifikuota sienos
sutartis, ir tarptautinės konvencijos nebetrukdys atnaujinti informacijos
rinkimo apie toje teritorijoje esančius naudinguosius išteklius.
Lietuvos ir Latvijos derybos dėl jūros sienos buvo ilgos ir sunkios,
neapsieita ir be kuriozų. 1995 metų gegužę Maišiagaloje vykusiame
neformaliame tuometinio Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko susitikime su
Latvijos kolega Gunčiu Ulmaniu buvo suderėti preliminarūs susitarimai, kurie
Lietuvai nebuvo naudingi. Lietuva vėliau atsiribojo nuo vadinamojo
„Maišiagalos memorandumo“.
Aistras dėl jūros sienos labiausiai kursto minėtas naftos telkinys ir
teisės į jo eksploatavimą. Latvija, siekdama į naftos paieškas Baltijos
jūroje pritraukti tarptautinius investuotojus, su JAV kompanija AMOCO buvo
pradėjusi derybas, tačiau Lietuvai kategoriškai nesutinkant, Latvijos
vyriausybės bendras su amerikiečiais projektas.