Statybos inspekcijos specialistų pastangos pažaboti Palangos kurortą okupuojančius daugiabučius namus dužta prokuratūros kabinetuose.
Prokurorų neįtikino iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybosinspekcijos gauta pažyma apie užfiksuotus pažeidimus Palangos senamiestyje Kęstučio gatvės ir Birutės alėjos pietrytiniame kampe statant didelę poilsinę.
Aptiko smulkų pažeidimą
Neradusi prieštaravimo kitiems Palangos centrinės dalies vystymą numatantiems teritorinio planavimo dokumentams prokuratūra pasitenkinoaptikusi menką pažeidimą išduodant leidimą statybai.
Pagal statinio techninį projektą numatytas užstatymo intensyvumas vienadešimtąja dalimi viršija leistiną intensyvumą, kuris numatytas pastatostatytojų parengtame detaliajame plane.
Prokuratūra Klaipėdos apskričiai pasiūlė aptiktą pažeidimą taisyti priverčiant statytojus koreguoti techninį pastato projektą.
Statybas tikrinančios komisijos nariai baiminasi, kad toks pat likimas gali ištikti ir kitas pažymas. Šiuo metu prokuratūrai ruošiama medžiaga dėl dar keturių statybų Palangoje.
Medinę vilą pakeitė gremėzdas
Specialistų nustatytus pažeidimus tyrusiai prokurorei Dianai Mikelėnienei įtarimų nesukėlė tai, kad valstybės saugomoje urbanistinio paveldo teritorijoje kyla didelis butais išparduodamas namas.
Šioje vietoje erdviame 24 arų ploto žemės sklype 1940 metais buvo pastatyta dviejų aukštų medinė vila, kurios bendras plotas buvo 157 kvadratiniai metrai. Senąją kurorto dalį puošusiame pušimis ir želdynais apaugusiame parkelyje užstatymas siekė vos 4,3 procento.
Nugriautos vilos vietoje Kauno bendrovė "Vidarta" stato 4 aukštų pastatą su požeminiu garažu, kuris užima daugiau nei penktadalį sklypo.
Būsimo pastato bendras plotas siekia 2610 kvadratinių metrų ir už buvusios vilos plotą yra didesnis beveik 17 kartų.
Pakako valdininkų paaiškinimų
Šioje kurorto dalyje tokį didelį užstatymą griežtai draudžia 1999 metais patvirtintas Palangos specialusis paminklo sauginis planas.
Dokumente nurodyta, kad kurorto rekreacinėje poilsinių teritorijojegriežto paminklosauginio režimo statusą turinčiuose didesniuose nei 20arų žemės sklypuose užstatymo tankumas gali siekti tik iki 5 procentų.
Tačiau šis privalomas specialiojo paminklosauginio plano reikalavimas prokurorės D.Mikelėnienės nesudomino.
Pareigūnė nematė reikalo apklausti Palangos specialiojo paminklosauginio plano autorės vilnietės architektės Majos Ptašek, o apsiribojo tik suinteresuotų valdininkų paaiškinimais.
Tokiai statybai pritaręs Kultūros paveldo departamento Klaipėdospadalinio vyriausiasis specialistas Ramūnas Bartkus prokurorei teigė,kad prieškario vilą reikėjo griauti nepriklausomai nuo paminklosauginio režimo.
Apleistame pastate buvo kilęs gaisras ir namas kėlęs grėsmę žmonių saugumui.
Didesnio pastato statybai paveldosaugos specialistas neprieštaravo, nesžemės sklypą supa anksčiau pastatyti dideli pastatai. Todėl detaliojoplano sprendiniais žala kultūros paveldui ir valstybei, esą, nebuvopadaryta.
Palanga virsta miestu prie jūros
Palangos specialiojo paminklosauginio plano autorė, paveldosaugosekspertė architektė Maja Ptašek:
Griežto paminklosauginio režimo teritorijoje saugomi visi išlikępastatai. Senoji vila negalėjo būti griaunama, nes ji atspindi tarpukaryje įsivyravusį racionalios ir konstruktyvios kurortoarchitektūros stilių.
Nugriauta vila buvo išlikęs tipiškas šio stiliaus pavyzdys: jau bepuošybos elementų, bet griežtų formų ir proporcijų pastatas.
Stebina kolegos argumentas, kad nusikalstamomis aplinkybėmis šioje kurorto teritorijoje atsiradus dideliems pastatams, čia jau nebėra kosaugoti.
Mes visi privalome saugoti vienintelį beveik prieš pusantro šimto metųpradėtą kurti Lietuvos šalies istorinį jūrinį kurortą.
Ateities kartoms mes turime išsaugoti urbanistinę vertybę - istoriniokurorto užstatymo visumą: erdvius želdiniuose skendinčius sklypus,istorines gatves, autentišką užstatymo tankumą.
Todėl valstybės saugomoje urbanistinio paveldo teritorijoje neleidžiama skaidyti žemės sklypų, statyti gremėzdiškų pastatų, vystyti gyvenamosios statybos.
Kurortinė zona buvo skirta rekreaciniams visuomenės poreikiams:sanatorijoms, viešbučiams, restoranams, viešiems poilsio namams.
Dabar ruošiamas Palangos bendrasis planas kurorte numato tokį patįužstatymo intensyvumą, kaip Vilniuje. Bendrasis planas leidžia naikintibuvusią parko zoną, kurioje gyvenamosios statybos negali būti.
Tačiau Palanga yra vienintelis prie jūros esantis šalies kurortas, todėljis negali būti vystomas pagal miesto plėtros dėsnius.
Dabar statomi daugiabučiai namai yra vadinami poilsinėmis, poilsio apartamentais. Tačiau tai tėra tik širma, reikalinga planavimo dokumentų reikalavimus norintiems apeiti verslininkams.
Kuo toliau, tuo labiau Palangoje nebelieka kurorto. Ji tampa eiliniumiestu prie jūros.
***
Kurortą pradėjęs vystyti grafas Juozapas Tiškevičius Palangos teritorijoje tarp dabartinio Botanikos parko ir J.Basanavičiaus gatvės buvo įkūręs miesto sodus.
19 amžiaus pabaigoje ši teritorija buvo suskaidyta dideliais erdviais sklypais, kuriuose poilsio vilas supo medžiai ir želdiniai. Tai --seniausiai suprojektuota ir dar išlikusią infrastruktūrą turinti Palangos dalis.
Ši miesto dalis buvo parko zona, kurioje nebuvo leidžiama gyvenamoji statyba. Palangiškių gyvenamieji namai mažesniuose sklypuose buvo statomi už Rąžės upės ir dabartinės Vytauto gatvės.
Parko zonoje vilos buvo statomos pagal landšaftinio parko taisykles, one pagal tipinį miesto planavimą. Tokių erdviuose sklypuose pastatytų vilų Palangoje dar yra išlikę: "Anapilis", "Komoda", "Jūros akis","Baltoji vila". Autentiškame dideliame sklype prieš keletą metųatstatyta vila "Aldona".