Į dviejų dienų susitikimą Vilniuje renkasi atstovai iš daugiau nei
40-ties šalių - be delegacijų iš NATO narių, jame bus atstovaujama Aljanso
partnerėms, dalyvaujančioms tarptautinių pajėgų operacijose Kosove ir
Afganistane, taip pat atvyks Ukrainos, Afganistano, aukšto rango Jungtinių
Tautų, Europos Komisijos, Pasaulio banko, kitų įtakingų tarptautinių
institucijų ir organizacijų pareigūnai.
Dalyvavimą renginyje patvirtino ir JAV bei Rusijos gynybos ministrai -
Robertas M.Gatesas ir Anatolijus Serdiukovas.
Planuojama, kad į susitikimą atvyks daugiau nei 50 delegacijų, iš viso
jame bus apie tūkstantį dalyvių ir užsienio žurnalistų.
Susitikime bus diskutuojama globalaus saugumo klausimais, aptariama
beveik visa NATO darbotvarkė - nuo strateginių iki praktinių klausimų:
Aljanso transformacija, plėtra, pajėgumų kūrimas, stabilios taikos ir
ekonominės raidos užtikrinimas Afganistane, NATO bendradarbiavimas su
partnerėmis.
Sustikimo rėmuose Vilniuje posėdžiaus iš NATO gynybos ministrų sudaryta
Šiaurės Atlanto Taryba, taip pat NATO ir Ukrainos komisija, NATO ir Rusijos
Taryba.
Vilniuje bus ieškoma NATO sąjungininkų sutarimo dėl pastaruoju metu
išsiskiriančių pozicijų sprendžiant karinio dalyvavimo karštuosiuose
taškuose Afganistane klausimą.
JAV praėjusią savaitę paragino Vokietiją
papildomai nusiųsti į Afganistaną 3,2 tūkst karių, teigdamos, kad be
pastiprinimo NATO vadovaujamos pajėgos gali prarasti pasitikėjimą. JAV
norėtų, kad vokiečiai daugiau savo pajėgų dislokuotų Pietų Afganistane, kur
stiprėja ginkluotas talibų kovotojų pasipriešinimas.
Būten čia, Pietų Afganistane, NATO vadovaujamos misijos operacijose nuo
praėjusių metų rugpjūčio dalyvauja Lietuvos Specialiųjų operacijų junginio
(SOJ) eskadronai „Aitvaras“.
Lietuviai „aitvarai“ per šią ir ankstesnes
misijas Afganistane pelnė aukščiausius amerikiečių ir kitų NATO sąjungininkų
įvertinimus bei rodomi pavyzdžiu kitų šalių „specams“.
Be to, maždaug pusantro šimto lietuvių karių tarnauja šiaurinės
Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupėje, kuriai vadovauja Lietuva.
Lietuvos ir kitų Baltijos šalių atstovai renginio metu ketina iškelti
klausimą dėl oro policijos misijos pratęsimo. Pagal dabartinius susitarimus
NATO partneriai Baltijos šalių oro erdvę saugos iki 2011 metų. Tuo tarpu
Lietuva, Latvija ir Estija siekia, kad misija būtų pratęsta iki 2018-ųjų.
Vilniuje tikimasi patvirtinti kibernetinio saugumo planą. Lietuvoje, anot
KAM, yra išreikšta politinė valia prisidėti prie NATO kibernetinės gynybos
centro Estijoje steigimo.
NATO ir Ukrainos komisijos susitikime tikimasi aktyvių diskusijų
svarstant šios valstybės perspektyvas įsilieti į Aljansą. Po rudenį
Ukrainoje vykusių pirmalaikių parlamento rinkimų pasikeitus šalies politinei
krypčiai buvo imtasi aktyvių veiksmų siekiant integracijos į euroatlantines
struktūras.
Briuselį pasiekė prezidento Viktoro Juščenkos laiškas su prašymu
leisti prisijungti prie Aljanso Narystės veiksmų plano. Lietuva remia tiek
Ukrainos, tiek Gruzijos ketinimus įsilieti į NATO.
Aptariant NATO bendradarbiavimo santykius su Rusija, kurie „yra labiau
šalantys nei šylantys“, Lietuvos KAM atstovų teigimu, didelio proveržio
nesitikima. Manoma, kad Vilniuje bus bandoma raminti Maskvą, kuri nesiliauja
reiškusi protestų dėl JAV planų Lenkijoje ir Čekijoje statyti priešraketinės
gynybos skydą.