Iš senosios maldos lotynų kalba Vatikanas išbraukė žydų „aklumą“ Jėzaus
Kristaus atžvilgiu ir pašalino išsireiškimą, kuriuo buvo prašoma „nutraukti
šydą nuo jų širdžių“.
Tačiau naujoje maldos versijoje vis tiek teigiama, kad žydai turėtų
pripažinti Jėzų Kristų kaip visos žmonijos Išganytoją, ir atsiversti.
„Nors džiaugiamės, kad buvo pašalinti kai kurie nepriimtini žodžiai,
esame smarkiai susirūpinę ir nusivylę, kad maldos forma ir intencija
maldauti Dievą, kad žydai pripažintų Jėzų Kristų, buvo nepaliesti“, - sakė
JAV Kovos su šmeižtu lygos nacionalinis direktorius Abrahamas Foxmanas.
A.Foxmanas pasmerkė tokią Vatikano redakciją, nes tai tesą tik
„kosmetiniai pataisymai“, o Romos vyriausiasis rabinas Riccardo Segni
(Rikardas Senji) juos pavadino „dideliu žingsniu atgal“.
Žydų organizacijos skundėsi jau praeitais metais, kai popiežius išleido
dekretą, leidusį plačiau naudoti senąsias mišias lotynų kalba ir mišiolą,
arba maldyną, kurio buvo atsisakyta po Vatikano II Susirinkimo, vykusio nuo
1962 iki 1965 metų.
Žydų organizacijos išreiškė protestą dėl to, kad buvo sugrąžinta sena
malda už žydus, kurią naudos tik nedidelė katalikų mažuma, ir prašė
popiežiaus ją pakeisti.
Laisvai išvertus, naujoji malda skamba taip: „Melskimės už žydus. Tegu
Viešpats mūsų Dievas apšviečia jų širdis, kad jie pažintų Jėzų, visų žmonių
Išganytoją. Visagali amžinasis Dieve, kuris nori, kad visi žmonės būtų
išgelbėti ir pažintų tiesą, maloningai leisk, kad su tautų, įžengiančių į
Tavo Bažnyčią, pilnatve būtų išganytas visas Izraelis“.
A.Foxmanas teigė, kad šie pakeitimai yra „didelis atotrūkis“ nuo 2005
metais mirusio popiežiaus Jono Pauliaus II mokymo. Jonas Paulius II iš esmės
pakeitė santykius su žydais, pavadindamas juos „mūsų mylimais vyresniaisiais
broliais“, ir tapo pirmuoju popiežiumi, apsilankiusiu sinagogoje ir nacių
mirties stovyklose.
Mišias lotynų kalba nedidelė tradicionalistų bendruomenė galės aukoti nuo
kovo 21 dienos. Didįjį Penktadienį krikščionys mini Kristaus nukryžiavimą.
Tik keli šimtai tūkstančių tradicionalistų laikosi senojo lotynų rito ir
kalbės šią maldą. Didžioji dauguma iš 1,1 mlrd. pasaulio katalikų dalyvauja
mišiose savo gimtąja kalba.
Jie remiasi po Vatikano II Susirinkimo priimtu mišiolu, kuriame Didžiojo
Penktadienio malda už žydus prašo, kad jie „būtų visiškai atpirkti“.