Tai konstatavo tyrimą apie korupcinių nusikaltimų ikiteisminio ir
teisminio nagrinėjimo praktiką Lietuvoje atlikę teisininkai.
„Išnagrinėję baudžiamąsias bylas ir įstatymus, padarėme išvadą, kad
baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo už korupcines nusikalstamas veikas
principas Lietuvoje nėra pilnai užtikrinamas. Korupcinio pobūdžio
nusikaltimai dažnai nesulaukia ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo.
Baudžiamoji atsakomybė nėra pilnai realizuojama net ir tada, kai
ikiteisminis tyrimas yra atliekamas, kai bylos pasiekia teismus, o
baudžiamosios atsakomybės dažnai išvengiama keistais pagrindais“, - spaudos
konferencijoje ketvirtadienį teigė Teisės instituto vadovas Algimantas
Čepas.
Pasak jo, korupciniai nusikaltimai yra vieni iš nedaugelio, kurie daromi
prieš tai įvertinus baudžiamosios atsakomybės riziką, todėl ypač svarbu, kad
korupcines veikas padarę asmenys neišvengtų baudžiamosios atsakomybės.
Instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vedėjo Aurelijaus
Gutausko teigimu, dažnai korupcinių veikų tyrimo chaotiškumą nulemia
skirtingas baudžiamojo įstatymo interpretavimas, nusikalstamos veikos
kvalifikavimas.
Anot Generalinės prokuratūros prokuroro Justo Lauciaus, tyrimo metu rasta
ir ginčytinų ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nutarimų, kai tyrimas
dėl korupcinių veikų buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam
susitaikius, ar įtariamajam korupcija atsakomybės pavyko išvengti dėl
nusikalstamumo mažareikšmiškumo.
J.Lauciaus teigimu, prokurorai ikiteisminius tyrimus nutraukia nerasdami
„didelės žalos“ požymių, o neturtinės žalos net nesvarsto.
Anot A.Čepo, korupcinio pobūdžio nusikaltimuose keistai atrodo ir kai
kurių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų taikymas.
„Tarkime, atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą, kai teismo
pasitikėjimo vertas asmuo įsipareigoja užtikrinti, kad asmuo ateityje tokio
nusikaltimo nedarys.
Tačiau keista, kai už muitininką, kuris įtariamas
padaręs nusikaltimą, laiduoja jo viršininkas, kuris vieną kartą jau
nesugebėjo užtikrinti, kad nebus padarytas nusikaltimas, bet kad jis sugebės
tai padaryti ateityje, abejonių jau nekyla“, - sakė A.Čepas.
Anot jo, tyrimo autoriai pateikė ir siūlymų, kaip galiojančius įstatymus
būtų galima tobulinti ir naikinti esančias spragas. Jais remiantis būtų
galima inicijuoti tam tikras baudžiamosios politikos pertvarka,s tačiau tai
daryti reikėtų atsargiai.
„Blogiausias variantas būtų, jei tyrime išryškintas problemas būtų
bandoma spręsti taškiniu principu. Baudžiamoji teisė yra organiškai susijęs
darinys, kiekvieną pakeitimą reikia daryti atsargiai.
Atsisakius, tarkime,
susitaikymo principo, žala nukentėjusiesiems, jos atlyginimo problemos
kitose bylose jau nebebūtų sprendžiamos. Pakeitus vieną dalelytę, galima
sukelti problemas kitose kovos su nusikalstamumu srityse“, - kalbėjo
A.Čepas.