Taupymo vajus valdininkų nepalietė

Ko gero, dar nė vienas miesto biudžeto projektas tiek nebuvo narstomas kaip šių metų – tiesiog po kaulelį, su trenksmais, pykčiu ir ašaromis.

Miestas, dar ne taip seniai skelbęs, kad jau išsikapstė iš skolų liūno, ėmė ir vėl pliūkštelėjo atgal, tik šįkart dar giliau.

Šiaulių banko Panevėžio skyriaus direktoriumi dirbantis miesto tarybos narys ir buvęs miesto vadovas Juozas Bečelis, kalbėdamas su „Panevėžio ryto“ žurnaliste, prisipažino, kad jei miesto savivaldybė būtų uždaroji akcinė bendrovė, dėl tokios išlaidūniškos savo veiklos paskolų iš banko tikrai nebegautų.

Kitaip tariant, miesto savivaldybė patektų į nepatikimų klientų sąrašą ir prieš duodant paskolą jos veikla būtų išnarstyta iki smulkmenų. Savivaldybės vadovai būtų priversti atsakyti į gausybę jiems nepatogių klausimų.

Dar nė vienas Panevėžio miesto biudžetas iki šiol iš anksto neturėjo tokio suplanuoto įsiskolinimo, koks yra šiemet.

„Toks jausmas, kad miesto dauguma dirba paskutinę kadenciją, – savo nuomonę pareiškė buvęs miesto meras Tomas Josas. – Laikantis įstatymų, dar būtų galima pasiskolinti 20 milijonų, bet kas juos grąžins?“

J.Bečelis puikiai supranta, kodėl bankai mielai skolina pinigus savivaldybėms, tačiau įžvelgia pavojų, nes tokia tvarka skatina miesto vadovus skolintis nesukant galvos dėl to, kas ir kada tuos pinigus grąžins.

„Savivaldybėms paskolas duoti apsimoka ir nėra rizikinga, – tikina J.Bečelis. – Net jei biudžetas būtų neįvykdytas, palūkanas ir įmokas bankas galėtų nuskaičiuoti nuo miesto banko sąskaitos, į kurią suplaukia visos miesto pajamos“.

Tokiu atveju savivaldybė gali biudžete nenumatyti lėšų švietimo įstaigų šildymui ir kitoms išlaidoms dengti, o pritrūkus pinigų apmokėjimus už sąskaitas nukreipti tiesiai į banką.

Tačiau iš šių metų biudžeto matyti, kad vien tik šildymui miesto savivaldybė bus priversta iš bankų imti rekordiško dydžio paskolą. Mat biudžete daugelio įstaigų šildymui numatyta skirti net šešis kartus mažesnę sumą nei pernai.

Kadangi šildymo paslaugos pabrango, tai, pavyzdžiui, vien tik mokyklų šildymui turės būti paimta daugiau nei dviejų milijonų litų paskola.

Jei miesto valdžios opozicija nebūtų pastebėjusi po visą knygą išmėtytų skaičių, tai savivaldybė tikriausiai jau dabar būtų pasiėmusi didžiulę paskolą ir dar labiau įklimpusi į skolas.

Kokios iš tiesų šiuo metu yra miesto skolos, tiksliai negali pasakyti net Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja Ona Chomentauskienė. Tikroji skolų našta paaiškės vėliau, nes įstaigos tebeneša savo metines ataskaitas.

Oficialiai teigiama, kad miesto skola už praėjusius metus sieks apie 7 milijonus litų, o šių metų biudžete numatyta vos 4,5 milijono jai grąžinti.

J.Bečeliui tiek skolos dydis, tiek suma, skirta skolai grąžinti, kelia liūdną šypseną.

„Čia neįskaičiuotos ilgalaikės paskolos, – tvirtina J.Bečelis. – Taigi reali skola tarybos nariams nėra žinoma“.

Banko valdytojo J.Bečelio įsitikinimu, miesto skola šiuo metu siekia per 20 milijonų litų, nes vien bankams miestas skolingas 12 milijonų. Vien tik tos skolos palūkanos tolygios kelių mokyklų išlaikymui.

Ekonomikos studentams KTU Panevėžio institute paskaitas skaitančiai ekonomistei Gemai Umbrasienei visas biudžeto peripetijas stebėti iš šalies netgi labai įdomu.

Ši moteris buvo pirmoji Panevėžio merė po nepriklausomybės atkūrimo, šiuo metu yra Panevėžio apskrities viršininkė ir priklauso Valstiečių liaudininkų partijai.

„Tuomet buvo blokada ir mes griežtai laikėmės taupymo politikos, todėl ir biudžetas nebuvo nuostolingas“, – prisiminė savo vadovavimo miestui laikus G.Umbrasienė.

Tuomet nebuvo nė kalbos apie etatų didinimą, o į poreikį išlaidauti tuomečiai miesto vadovai žiūrėjo labai jautriai.

Būtent G.Umbrasienės valdymo laikotarpiu taupant lėšas Panevėžio gatvės buvo apšviestos tik iš vienos pusės. Tuomet, blokados laikotarpiu, tai padėjo taupyti.

Dabar miesto gatvės vis dar apšviečiamos tuo pačiu principu, nors po blokados jau praėjo daugiau nei 15 metų. G.Umbrasienė klausia: ar tikrai savivaldybė nuo tų laikų nė kiek nepraturtėjo?

Apskrities viršininkei biudžetas įdomus ne vien kaip politinis objektas, bet ir kaip miesto ekonomikos rodiklis. G.Umbrasienė studentams kartą buvo pateikusi savo valdymo laikotarpio Panevėžio miesto biudžetą kaip studijų medžiagą. Dabar norėtų paanalizuoti ir dabartinius biudžeto projektus.

Moteris puikiai žino savivaldybės galimybes skolintis, tačiau politikų sprendimas šildymo skolas patikėti bankui jai sukėlė daug nerimo.

„Kaip tai pervesti bankui? – stebėjosi G.Umbrasienė. – Ar yra biudžete kaip nors numatytos lėšos palūkanoms mokėti? Su paskolomis šiuo laikotarpiu reikia elgtis itin atsargiai, juk savivaldybė dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose, prie kurių ir pati privalo prisidėti“.

Pasak pašnekovės, jei vykdant biudžetą atsiras visokių anksčiau nenumatytų papildomų išlaidų, pavyzdžiui, palūkanoms dengti, gali būti viršytas skolinimosi limitas, o jau tada Europos Sąjunga turės teisę stabdyti jos finansuojamus projektus.

Valdemaras Jakštas, kuriam teko trumpam pertraukti Vito Matuzo valdymo erą, savo oponentą pavadino žmogumi, trokštančiu gyventi itin plačiai.

„Kai 2000 metais tapau meru, savivaldybė turėjo nemažai skolų, – teigia V.Jakštas. – Kai išėjau, palikau mažiau nei radau“.

Dabartis parodė, kad iš savo pirmosios kadencijos klaidų V.Matuzas nepasimokė.

Įvertinus vien ugdymo, kultūros ir specialiųjų poreikių įstaigoms numatomas skirti išlaidas už šildymą ir palyginus jas su praėjusių metų duomenimis, susidaro apie 5 milijonų litų trūkumas.

„Tai tikrai nėra teisingo ūkininkavimo išdava, – kone žodis žodin savo kolegos V.Jakšto žodžius atkartoja ir kitas buvęs miesto meras T.Josas. – Studijavau daugiausia švietimui skirtas lėšas, nes dirbu švietimo komitete ir turiu susidaręs trūkumų sąrašą“.

Pasirodo, savivaldybė nė vieno lito neskyrė priešgaisrinei apsaugai, nors to reikalauja ES standartai. Už tai ugniagesiai baus ne savivaldybę, bet mokyklas.

Vietoj to biudžete numatyti net 50 tūkst. litų bendram dizainui vėliavų stovams sukurti.

Švietimo komitetas vieningai pritarė tokiam absurdiškam biudžetui – jame tuomet nebuvo vienintelio opozicijos atstovo, ligos patale gulėjusio T.Joso.

Kalbinti buvę miesto vadovai sutartinai tikina, jog biudžetas parašytas painiai, reikalingi duomenys išmėtyti po visą knygą.

„Toks įspūdis, kad slepiami kažkokie kampai, – savo nuogąstavimus pareiškė J.Bečelis. – Kam to reikia? geriau būtų iš pat pradžių meras atsistojęs ir pareiškęs, jog yra skolų, kad miestas turi problemų ir todėl reikia visiems susiveržti diržus“.

Anot buvusio miesto vadovo ir bankininko, miesto biudžetas formuojamas ne iš to galo. J.Bečelis įsitikinęs, kad pirmiausia reikėjo numatyti pajamas.

Tuomet taryba būtų nurodžiusi poreikius, administracijos direktorius pasakytų, ko miestas negali padaryti. Meras, imdamas paskolą, turi toliaregiškai numatyti miesto biudžetą bent jau 5-9 metams į priekį, o ne tikėtis, kad viskas susitvarkys savaime, ir gyventi šia diena.

Baigdamas pokalbį, J.Bečelis pasiūlė atkreipti dėmesį dar į vieną ne kiekvienam suprantamą faktą. Biudžete visiškai neįvertinta infliacija. Daugeliu atvejų įvairioms reikmėms skiriama suma yra lygiai tokia pat, nors realiai už tą sumą tų pačių daiktų nebeįsigysi.

Apie tą patį kalbėjo ir G.Umbrasienė. Augant infliacijai, mažėja pajamų augimas. Jei šiemet infliacija augo iki 8 procentų – pajamos išaugs tik 4 procentais, tad tikėtis kažin kokių stebuklingų įplaukų iš pajamų mokesčio nevertėtų.

Vienintelė išimtis formuojant biudžetą – Panevėžio miesto savivaldybės administracija.

Jai vienintelei planuojama didinti sumas, skiriamas ryšiams, – 202,8 tūkst. Lt vietoj 192,8; transportui – 326 tūkst. Lt vietoj 167,5; spaudiniams – 30 tūkst. Lt vietoj 21,4, įvairioms prekėms įsigyti – 257,3 tūkst. Lt vietoj 203,3, vandentiekiui ir kanalizacijai – 12 tūkst. Lt vietoj 10,8, kvalifikacijai kelti – 37 tūkst. Lt vietoj 27,8 bei kitoms paslaugoms – 944,2 tūkst. Lt vietoj 760 tūkstančių, skirtų pernai.