„Istoriškai esame įpratę, kad Lietuva yra tolerantiška kitataučiams, ilgą
laiką mes tai kitiems deklaravome, bet pastarojo laikmečio įvykiai rodo ką
kitą“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį teigė Lygių galimybių
kontrolierės patarėja Danguolė Grigolovičienė.
Anot jos, Lietuvoje tautinių mažumų kultūrinis identitetas saugojamas ir
puoselėjamas, tačiau darbo santykių srityje dėmesio pasigendama.
„Nors Lietuva ratifikavo Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos
pagrindų konvenciją, Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl
diskriminacijos darbo ir profesijos srityje bei kitus svarbius teisės aktus,
mūsų šalies teisinėje sistemoje nėra skiriamas dėmesys tautinių mažumų
integracijai į darbo rinką“, - kalbėjo D.Grigolovičienė.
Pasak jos, trūksta efektyvių tautinių mažumų užimtumo rėmimo programų, o
kasdieniame gyvenime šie visuomenės atstovai nėra apsaugomi nuo
diskriminacijos tokiu lygiu, kokio reikalauja tarptautiniai teisės aktai.
Kaip pastebi specialistė, į nacionalinę teisę nėra visiškai perkeltos ES
Užimtumo ir Rasių lygybės direktyvos. Todėl šiuo metu su diskriminacija dėl
teisinės ar rasinės priklausomybės susidūrę asmenys patys turi tai įrodyti,
nors pagal direktyvas nekaltumo įrodinėjimo našta turėtų būti perkeliama
diskriminuojančiajam.
„Diskriminavimo atvejį įrodyti pačiai aukai sunku, nes darbdavys
stipresnis, jis turi daugiau instrumentų savo teisybei ginti“, - pastebi
D.Grigolovičienė.
Specialistės teigimu, daugiau dėmesio tautinių mažumų užimtumo problemoms
turėtų būti skiriama ir įvairiose Vyriausybės programose.
„Šiuo metu yra ilgalaikė tautinio mažumų integracijos į visuomenę
programa. Jos įvadinėje dalyje yra teiginys, kad tautinės mažumos patiria
sunkumus integruojantis į darbo rinką, tačiau tarp programos priemonių
skirtų užimtumo didinimui nėra“, - teigė D.Grigolavičienė.
Anot jos, reikėtų tobulinti ir tautinių mažumų užimtumo rėmimo sistemą.
„Galiojantis naujas užimtumo rėmimo įstatymas nesuteikia daugiau teisių,
tautinės mažumos nepakliūva į remiamų asmenų grupę, o tai prieštarauja
tarptautinėms nuostatoms“, - sakė specialistė.
Tačiau D.Grigolavičienė pripažįsta, jog tautinių mažumų padėtį
komplikuoja ne tik įstatymų spragos, bet ir tolerancijos visuomenėje stoka.
„Įvairūs tyrimai rodo, kad nuo 1990 metų nepakantumas tautinėms mažumoms
nuolat augo. Praėjusių metų duomenimis, net 68 proc. lietuvių nenorėtų
gyventi romų, 60 proc. - musulmonų kaimynystėje. Vis dažniau pastebima ir
kitų nepakantumo, netolerancijos apraiškų“, - sakė specialistė.
Statistikos departamento duomenimis, tautinės mažumos Lietuvoje sudaro
16,5 proc. gyventojų. Didžiausios tautinių mažumų grupės - lenkai (6,7
proc.) ir rusai (6,3 proc.).
Lietuvoje taip pat gyvena 1,2 proc. baltarusių, 0,7 proc. ukrainiečių.
Maždaug po 0,1 proc. gyventojų yra žydai, vokiečiai, totoriai, latviai ir
čigonai.