Liūdna, bet jaunimas išvažiuoja
Pasak Tauragės r. savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjos Ramutės Noreikienės, rajone įregistruota 3,6 tūkst. įvairių žemės dirbimo mechanizmų.
- Nėra dienos, kad susitikusi su ūkininkais neišgirsčiau skundų, jog nėra kam dirbti... Jau kuris laikas stambūs ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės neranda kvalifikuotų, stropių darbininkų, - teigė skyriaus vedėja R. Noreikienė. - Ir juo toliau, tuo labiau tokių darbuotojų pasirinkimas mažėja.
Rajono žemdirbių vadovės teigimu, šiuo metu ūkininkams labiausiai trūksta mechanizatorių, nes vyresniosios kartos žmonės išeina į pensiją, kitam toks darbas jau per sunkus, o dažnas mokytis dirbti naujausia vakarietiška technika ir nebesiryžta.
Todėl, Kaimo reikalų skyriaus vedėjos nuomone, šiandien kaip niekada aktualus naujos mechanizatorių kartos rengimo klausimas ir jį spręsti žemdirbiams tegali padėti profesinio rengimo centrai.
- Tauragėje esantis profesinio rengimo centras per metus parengia 30 techninės priežiūros verslo darbuotojų, kurie įgyja ir traktorininko teises, - aiškino vedėja. - Deja, pas ūkininkus šie jaunuoliai dirbti nenori. Priežastis paprasta: vasaros sezono metu reikia plušėti daug valandų, o tiek, kiek moka kitose šalyse, mūsų ūkininkai nepajėgūs jiems mokėti. Todėl jaunimas ir išvažiuoja į Airiją ar Ispaniją...
Ar mechanizatorių rengimas - vien ūkininkų problema?
Beveik 500 ha dydžio ūkį valdantis Tauragės r. Lomių kaimo grūdų augintojas J.Ramutis Valinčius sako, jog nuolat dirbti yra įdarbinęs tris mechanizatorius.
- Žiemą už darbo valandą moku 7 Lt, o vasarą – už konkretų atliktą darbą. Per darbymetį kvalifikuoti darbininkai uždirba dar daugiau. Pavyzdžiui, kombainininkui už kiekvieną prikultą grūdų bunkerį moku po 20 Lt. Per dieną paprastai jis prikulia apie 20 bunkerių, - aiškino ūkininkas J. R. Valinčius. -
Tačiau jei per darbymetį kuris nors mechanizatorius susirgtų ar patirtų traumą, neišmanau, kur galėčiau rasti jam pamainą.
Tauragės r. ūkininkų nuomone, nėra gerai, kad naujos mechanizatorių kartos ugdymu šalyje beveik 15 metų niekas nebesirūpina. „Lietuvoje tiek pristeigta pseudoaukštųjų mokyklų, vadinamų kolegijomis, bet mokytis paprastos darbininkiškos profesijos jau tapo nebemadinga ir netgi gėdinga, - karčiai kalba tauragiškiai ūkininkai. - Nors Lietuvos kaimas jau seniai kenčia nuo kvalifikuotos darbo jėgos stygiaus, tačiau ar tai vien ūkininkų problema?“
Pašalpos žmones gadina
Tauragės r. ūkininkai akcentuoja, jog didelė dalis kaimiečių gyvena iš pašalpų ir visai nenori dirbti, o juk šiandien ūkininkas pagalbiniam darbininkui per mėnesį jau gali mokėti iki 1,5 tūkst. Lt.
- Mano nuomone, dėl tokios padėties didžiausia kaltė tenka valstybei, - piktinosi Skaudvilės sen. ūkininkas Antanas Puidokas. - Skiriant įvairias pašalpas visai sugadinti žmonės! Kam sodiečiui dirbti ištisus metus, jei du mėnesius „pasitrynęs“ viešuosiuose darbuose, jis vėliau visus metus gauna bedarbio pašalpą ir girtuokliauja?
Rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjos R. Noreikienės teigimu, jau seniai praėjo tie laikai, kada ūkininkai galėjo pasinaudoti darbo biržos paslaugomis.
- Šiandien darbo biržoje užsiregistravę bedarbiai pas ūkininkus dirbti nevažiuoja. Sako, jog per sunku. Akivaizdu, kad bedarbiai nori lengvo darbo ir pašalpos, - pasakojo R. Noreikienė. – Tuo tarpu ūkininkai laužo galvą, kur rasti gerą melžėją ar mechanizatorių.
Tauragės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Janina Tomkevičienė „Ūkininko patarėjui“ sakė, jog vasario 1 d. biržoje buvo įregistruota 2040 ieškančių darbo asmenų! Iš jų kaimo gyventojų – 442.
„Nors biržoje registruota 16 laisvų darbo vietų traktorininkams, tačiau norinčiųjų dirbti pas ūkininkus neatsiranda, - atviravo J. Tomkevičienė. - Niekam ne paslaptis, kad ūkininkai darbininkui net minimalaus atlyginimo nemoka. Dėl šios priežasties bedarbiai ir nenori pas juos dirbti.“
Kaimo reikalų skyriaus vedėja nenori sutikti su darbo biržos kaltinimu, kad ūkininkai savo samdiniams nemoka normalaus atlyginimo. „Noriu pasakyti, jog pastaraisiais metais atlyginimai žemės ūkyje labai išaugo,- teigė R. Noreikienė.- Šiandien pas ūkininką gerai dirbantis mechanizatorius ar melžėja tikrai gauna šalies vidurkį siekiantį atlyginimą.“
Moka gerą atlyginimą ir darbininkų neieško
„Ūkininko patarėjui“ pavyko pakalbinti ir darbo biržoje įsiregistravusį Skaudvilės sen. gyventoją, bedarbį M. R. (pavardė ir vardas redakcijai žinomi). Neseniai penkiasdešimt penkerių metų sukaktį atšventęs vyras neslėpė, jog dažniausiai kaimo žmonės į darbo biržą ateina dėl pašalpų ir socialinių lengvatų, nes įstatymas reikalauja, jog įvairios kompensacijos bei lengvatos būtų mokamos tik tuomet, kai pusę metų būni įregistruotas darbo biržoje. Kaip „Ūkininko patarėją“ tikino oficialus bedarbis, jis vis randantis priežasčių, kaip išsisukti nuo darbo biržos siūlomų darbų.
- Būdamas namuose, gaunu daugiau pinigų nei jų gaučiau dirbdama pas ūkininką, - atviravo traktorininko profesiją turintis bedarbis. - O kitokio atlyginimo nei minimumas paprastam darbininkui Tauragės r. beveik niekas nemoka. Be to, dirbdamas negaučiau jokių lengvatų: vaikai negautų nemokamo maitinimo, neliktų ir kompensacijos už šildymą, kuris dabar beveik visą minimalų atlyginimą ir prarytų...
Į pastabą, jog ūkininkai šiuo metu skelbiasi moką apie 1,5 tūkst. Lt algą, pašnekovas tik šyptelėjo: „Tiems, kurie iš tikrųjų moka gerą atlyginimą, darbininkų ieškoti nereikia. Juos pačius darbininkai susiranda.“
Tad kieno tiesa?