„Susitikimo pradžioje iškėliau šitą klausimą. (...) Ir turiu pasakyti,
kas po vakarykščių mano pasisakymų buvo susitikimai su kolegomis, kur buvo
aiškiai suprasta, kad pasisakymas buvo išgirstas ir priimtas domėn. Ir buvo
konkrečių pažadų toliau atvykti į Baltiją, į Šiaulius, saugant Baltijos
šalių oro erdvę“, - spaudos konferencijoje penktadienį sakė J.Olekas.
Baltijos šalys neturi oro erdvės patruliavimui tinkamų orlaivių. Šiaurės
Atlanto Tarybos sprendimu, Lietuvoje dislokuoti lėktuvai ir kontingentai,
kurie, pasikeisdami, po kelis mėnesius saugo Baltijos šalių oro erdvę.
Pagal dabartinius susitarimus NATO partneriai Baltijos šalių oro erdvę
saugos iki 2011 metų. Tuo tarpu Lietuva, Latvija ir Estija siekia, kad
misija būtų pratęsta bent iki 2018-ųjų.
Lietuva teigia, kad kol Aljansas užtikrina oro erdvės apsaugą, šalis turi
galimybę sutelkti dėmesį ir išteklius į kitų gynybos prioritetų ir NATO
Pajėgų tikslų įgyvendinimą bei dalyvavimą tarptautinėse operacijose. Jeigu
Lietuva šiuo metu būtų priversta įsigyti ir išlaikyti naikintuvus, jai tektų
persvarstyti daugelį kitų, ypač su sausumos pajėgomis susijusių gynybos
projektų.
Pasak Lietuvos prezidento spaudos tarnybos, NATO generalinis sekretorius
Jaapas de Hoopas Schefferis ketvirtadienį
susitikęs su Lietuvos vadovu Valdu Adamkumi išsakė nuomonę, jog Aljansui
būtų naudingiau, jei Lietuva nepirktų savo naikintuvų, o turimus resursus
skirtų reikalingiems Aljanso pajėgumams plėtoti.
Vilniuje ketvirtadienį ir penktadienį vyksta neformalus NATO gynybos
ministrų susitikimas, kuriame, be kitų klausimų, aptariama ir Aljanso oro
policijos misijos Baltijos šalyse ateitis.