Jis akcentavo būtinybę ieškoti ekonomiškai naudingų ir aplinkai
palankesnių alternatyvų Rusijos bei Vokietijos tiesiamam ir Baltijos šalis
aplenksiančiam dujotiekiui Baltijos jūros dugnu „Nordstream".
Pasak prezidento, vienas tokių projektų galėtų būti iš Rusijos per
Baltijos valstybes į Vakarų Europą einantis dujotiekis „Amber", kuriam
paramą išreiškė Estijos ir Lenkijos vadovai.
„Mūsų Lenkijos kolegos yra užpildę paraišką Europos Komisijai dėl šio
projekto galimybių studijos finansavimo. Paraiškai pritarė ir ją pasirašė
Estija ir Lietuva. Tikiuosi, kad ir Latvija parems šį projektą", - sakė
V.Adamkus.
Kaip pranešė prezidento spaudos tarnyba, kalbėdami apie elektros tiltų su
Lenkija ir Švedija projektus, V.Adamkus ir I.Guodmanis pabrėžė, kad elektros
žiedo sukūrimas Baltijos regione bus gyvybiškai svarbus 2009-ųjų pabaigoje
uždarius Ignalinos atominę elektrinę.
Latvijos premjeras taip pat akcentavo, kad Baltijos regionui labai
svarbus bendras naujos Ignalinos atominės elektrinės projektas.
I.Godmanis pastebėjo, kad daugelį energetikos problemų padėtų spręsti
vieninga ES energetikos politika, o regione vystomi projektai būtų naudingi
visoms ES šalims. V.Adamkaus nuomone, Lietuva, Latvija ir Estija turi
vieningai siekti, kad tokia politika būtų kuo sparčiau įgyvendinama.
Kalbėdamas apie Lietuvos ir Latvijos jūros sienos problemą, prezidentas
pabrėžė, kad „Lietuva ir Latvija tarpusavio santykiuose neturi didesnių
problemų, todėl būtina išspręsti ir įsisenėjusį jūros sienos ratifikavimo
klausimą".
1999 metais pasirašytą sutartį dėl valstybės sienos jūroje ir ekonominės
zonos iki šiol yra ratifikavusi tik Lietuva, Latvijos parlamente šis
procesas įstrigo. Tarp Latvijos valdininkų ir politikų vyravo nuomonė, kad
prieš ratifikuojant sutartį reikėtų sudaryti dar vieną - sutartį dėl
dvišalio ekonominio bendradarbiavimo Baltijos juros ekonominėje zonoje ir
kontinentiniame šelfe.
Šias sutartimi latviai buvo ypatingai suinteresuoti, nes, preliminarių
žvalgymų duomenimis, turi perspektyvų naftos telkinį savo kontinentiniame
šelfe. Lietuviai taip pat nelinkę atsisakyti galimybės ateityje gauti naudos
iš šio telkinio eksploatacijos.
Tačiau praėjusią savaitę Latvijos ambasadorius Vilniuje Hardis Baumanis
interviu BNS pareiškė, kad jūros sienos sutarties ratifikavimo klausimas
Rygoje yra sprendžiamas, bei patikino, kad latviai nesieja šios sutarties su
Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimu ekonomikos srityje.
Susitikime V.Adamkus taip pat apdovanojo Latvijos premjerą ordino „Už
nuopelnus Lietuvai" Komandoro didžiuoju kryžiumi.