„Tai vadinčiau ne dialogu, o išsakymu vienų ir kitų pozicijų, nes ginčų
nekilo, todėl neilgai tai vyko. Nieko netikėto ir neįvyko", - žurnalistams
penktadienį sakė ambasadorius, pridūręs, kad debatų nebuvimas galėjo būti
sąlygotas fakto, jog Aljanso šalių ir Rusijos komisijos susitikime
pastarajai atstovavo ne netikėtai susirgęs gynybos ministras Anatolijus
Serdiukovas, bet jo pavaduotojas Aleksandras Kolmakovas.
L.Linkevičiaus teigimu, paprastai NATO ir Rusijos tarybos susitikimuose
būna karšta, juose ginčijamasi ir diskutuojama, tačiau tokie „interaktyvūs
pokalbiai", pasak ambasadoriaus, paprastai vyksta, kai šalims atstovauja
„bosai", o ne juos pavaduojantys asmenys.
A.Serdiukovas penktadienį ryte atšaukė vizitą į Vilnių, kur penktadienį
popiet turėjo dalyvauti NATO ir Rusijos tarybos neformaliuose pietuose.
Pasak L.Linkevičiaus, rusų ministrą pavadavęs A.Kolmakovas perdavė
A.Serdiukovo atsiprašymą ir perskaitė pranešimą, kuriame buvo išsakyti
tradiciniai Rusijos priekaištai dėl Įprastinės ginkluotės Europoje
sutarties, JAV planų Rytų Europoje dislokuoti priešraketinį skydą bei Kosovo
provincijos statuso.
„Pirmasis pavaduotojas perskaitė pranešimą. Į debatus praktiškai jis
nesileido, išsakė savo mintis, kurias norėjo perteikti. (...) Išsakė jau
girdėtus priekaištus dėl Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (ĮGES),
dėl priešraketinio skydo, taip pat teigė, kad bus tam tikros pasekmės, jeigu
NATO pildys tą amerikiečių priešraketinę sistemą. Išsakė savo susirūpinimą
dėl Kosovo įvykių", - susitikimo turinį pasakojo L.Linkevičius.
Tačiau, pasak jo, Rusija sulaukė analogiško atsako. NATO šalių gynybos
ministrai pasigedo „nuoširdumo ir noro" praktiniame kariniame valstybių
bendradarbiavime. Esą teoriškai Rusija sako, jog toks bendradarbiavimas yra
jai labai naudingas, bet realiai neskiria tam pakankamai žmogiškųjų ir
finansinių išteklių.
Be kita ko, Rusija sulaukė atsako ir Kosovo statuso klausimu.
L.Linkevičiaus teigimu, Aljanso valstybių gynybos ministrų nuomone, Kosovo
atvejis yra vienintelis pasaulyje, todėl kalbėti apie Pandoros skrynią ar
būsimą grandininę reakciją, kaip kad Rusija kalba, nėra jokio pagrindo.
NATO ir Rusijos komisijos susitikime kai kurių Aljanso valstybių gynybos
ministrai išsakė ir pageidavimą, jog Maskva iš anksto praneštų apie savo
šalies bombonešių skrydžius netoli jų oro erdvės.
Kaip žurnalistams sakė NATO atstovas spaudai James Appathurai (Džeimsas
Apaturai), tarybos susitikime Maskvai buvo išsakytas raginimas „pažeminti
toną". Anot jo, NATO puikiai girdi visus Rusijos nuogąstavimus, nes šalis
„turi ambasadorių Dmitrijų Rogoziną, kurį yra nesunku išgirsti ir kuris
pasistengia būti išgirstas".
Rusija pernai gruodį pasitraukė iš ĮGES. Ši 1992 metais įsigaliojusi
sutartis yra vienas iš svarbiausių po Šaltojo karo pabaigos sudarytų
susitarimų Europoje. Ja apribojamas tankų ir karinių pajėgų dislokavimas
NATO ir buvusios Varšuvos sutarties pakto valstybių teritorijose Rytų
Europoje. Pastaruoju metu Rusijos atstovai viešai svarstė galimybę
Kaliningrado srityje dislokuoti operatyvinius taktinius raketų kompleksus
„Iskander" bei taktinį branduolinį ginklą.
Rusijos norai keisti ginkluotės status quo Europoje gimė kaip atsakas į
JAV planus Lenkijoje ir Čekijoje įkurdinti priešraketinį skydą. Tokią
iniciatyvą Rusija traktuoja kaip prieštaraujančią jos interesams, tuo tarpu
JAV sako, jog priešraketinis skydas yra skirtas apsisaugoti nuo
neprognozuojamų valstybių, tokių kaip Šiaurės Korėja ir Iranas, agresijos.
„Priešraketinės gynybos skydas yra viena tų sričių, kuriose Rusijos ir
NATO pozicijos nesutampa", - sakė J.Appathurai.
Lietuvos vadovai ne kartą yra išreiškę paramą JAV planams skydą įkurdinti
Rytų Europoje.
Kosovo klausimu Rusija bei NATO valstybės taip pat laikosi skirtingos
pozicijos. Rusija remia Serbijos siekį išlaikyti vientisą valstybę su Kosovo
provincijos autonomija, tačiau Kosovo albanai, kurie provincijoje sudaro
daugumą, atmeta bet kokius tarptautinės bendruomenės siūlymus, kurie
nenumato nepriklausomos Kosovo valstybės įkūrimo.