Šį prokuroro prašymą apygardos teismas išgirdo jau trečią kartą, nes byla
šiame teisme pagal prokuratūros skundą nagrinėjama jau trečia kartą.
Generalinė prokuratūra siekia, kad A.Zuokas būtų pripažintas kaltu dėl
tuometinio Vilniaus tarybos nario Vilmanto Drėmos papirkimo, jo laisvės
neteisėto atėmimo ir jam būtų skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos
vykdymą atidedant dvejiems metams, bei 100 minimalių gyvenimo lygių (12,5
tūkst. litų) bauda. Tokia pati bausmė pasiūlyta ir verslo įmonių grupės
„Rubicon group“ vadovui Andriui Janukoniui.
Bendrovės „Ogmios astra“ valdybos pirmininką Darių Leščinską siekiama
nuteisti pusantrų metų kalėti, bausmės vykdymą atidėti metams bei skirti 80
MGL (10 tūkst. litų) baudą. „Rubicon“ vairuotojui Svajūnui Navikui pasiūlyta
skirti 10 tūkst. litų baudą.
A.Zuokas ir A.Janukonis buvo kaltinti V.Drėmos papirkimu, šio tarybos
nario laisvės apribojimo organizavimu ir dėl nurodymo rinkti duomenis apie
V.Drėmos privatų gyvenimą.
D.Leščinskas buvo kaltinamas V.Drėmos papirkimu ir trukdymu šiam tarybos
nariui pasinaudoti rinkimų teise. Vairuotojas S.Navikas buvo teisiamas už
V.Drėmos neteisėtą laisvės atėmimą, trukdymą pasinaudoti rinkimų teise bei
duomenų apie jo privatų gyvenimą rinkimą.
Nė vienas kaltinamųjų savo kaltės niekada nepripažino.
Nukentėjusiuoju buvusio Vilniaus mero A.Zuoko baudžiamojoje byloje
pripažintas buvęs Vilniaus miesto tarybos narys V. Drėma atsisakė
Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) prieš A.Zuoką duotų parodymų. Jis prašė
remtis teisme duotais parodymais.
Bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui penktadienį per savo
advokatą jis pranešė, kad nevyks daugiau į posėdžius, nes užsitęsęs teismo
procesas daro žalą jo sveikatai ir asmeniniam gyvenimui, o atvykdamas į
teismą, jis sudaro sąlygas tolesniam domėjimuisi apie save.
Teismas leido nedalyvauti, nes V.Drėma jau apklaustas. Be to, apklausti
visi liudytojai.
Besibaigiant bylos apeliaciniam procesui du išteisintieji - D.Leščinskas
ir S.Navikas - nusprendė duoti parodymus, tačiau tik apie įtarimų pareiškimo
jiems aplinkybes. Teismas nusprendė apklausti parodymus sutikusius duoti
išteisintuosius. Jų liudijimas teismui netruko nė 5 minučių.
S.Navikas pasakojo apie 2004-ųjų sausį jo namuose atliktą kratą. Esą jam
pareigūnai nepaaiškino jo statuso byloje. STT būstinėje jam nuolat buvo
„siūloma pasikalbėti“ su pareigūnais.
„Atneštame šaukime buvo parašyta, kad esu įtariamasis ir patarė ieškoti
advokato“, - sakė S.Navikas.
A.Zuoką ir verslininkus Generalinė prokuratūra kaltina per sostinės mero
rinkimus 2003-siais bandžius papirkti tuometinį Vilniaus miesto tarybos
narį V.Drėmą, trukdžius jam pasinaudoti rinkimų teise ir neteisėtai atėmus
laisvę. Be to, įtariama, kad neteisėtai buvo renkama informacija apie
V.Drėmos asmeninį gyvenimą.
Šiemet birželio 11 dieną sueis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn
senaties terminas dėl trijų kaltinimų - trukdymo pasinaudoti rinkimų teise,
neteisėto laisvės atėmimo ir neteisėto informacijos apie privatų gyvenimą
rinkimo.
Šie nusikaltimai priskiriami prie nesunkių. Įstatymais numatytas senaties
terminas už šias veikas - 5 metai.
Senaties terminas už papirkimą didesnės negu 250 MGL vertės kyšiu,
laikomas apysunkiu nusikaltimu - 2011 metais. Tokiems nusikaltimams senaties
terminas - 8 metai.
Ši byla apygardos teisme nagrinėjama nuo praėjusių metų pavasario.
Teismui iš pradžių nepavykdavo išsireikalauti, kad posėdžiuose dalyvautų
visi išteisintieji ir vis tekdavo atidėti posėdžius. Be to, šią bylą
nagrinėjantys teisėjai turi ir daugiau bylų, kurias taip pat turi nagrinėti.
Jeigu Vilniaus apygardos teismas iki birželio 11 dienos išnagrinėtų,
tačiau atmestų prokuratūros skundą, kaltintojams tikriausiai nebeliktų
vilties toliau reikalauti bausmės A.Zuokui ir verslininkams už tris veikas,
nes skundą tektų vėl rašyti Aukščiausiajam Teismui, kuris dėl esminių
Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų gali grąžinti bylą nagrinėti iš naujo
žemesnės instancijos teismui. Ši procedūra užtrunka gana ilgai.
Byla Vilniaus apygardos teisme dėl įvykių renkant merą 2003-siais
nagrinėjama trečią kartą.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005-ųjų vasario 4 dieną A.Zuoką
ir kartu su juo teistus „Rubicon group“ atstovus D.Leščinską, Andrių
Janukonį bei „Rubicon group“ vairuotoją S.Naviką išteisino byloje dėl
trukdymo pasinaudoti rinkimų teise tarybos nariui V.Drėmai.
Protestuodama prieš visišką išteisinimą, prokuratūra parašė apeliacinį
skundą Vilniaus apygardos teismui. Tačiau kaltintojų skundas buvo atmestas.
Tada Generalinė prokuratūra kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą. Šis bylą
grąžino nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Tačiau ir antrą kartą skundą
išnagrinėjęs apygardos teismas kaltintojų skundo nepatenkino. Generalinė
prokuratūra į Aukščiausiąjį Teismą kreipėsi dar kartą.
2006-ųjų gruodį Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė
septynių teisėjų kolegija panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį
atmesti prokurorų skundą dėl kaltinamųjų išteisinimo ir bylą buvusiam
Vilniaus merui A.Zuokui bei trims su koncernu „Rubicon group“ susijusiems
asmenims ir grąžino nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad prokurorų skundą nagrinėjęs
Vilniaus apygardos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso
pažeidimų - neanalizavo visų įrodymų ir argumentų, neištaisė pirmosios
instancijos teismo klaidų, o apygardos teismo nutartis neatitiko nustatytos
formos ir turinio. Esminiai pažeidimai sutrukdė išnagrinėti bylą ir priimti
sprendimą.
Kaltinamajame akte rašoma, kad 2003 metų kovo-balandžio mėnesiais
A.Zuokas, siekdamas, kad mero rinkimuose balandžio 9 dieną V.Drėma balsuotų
už jį, esą nurodęs verslo įmonių grupės „Rubicon group“ vadovui A.Janukoniui
per bendrą pažįstamą D.Leščinską perduoti V.Drėmai kyšį - 20 tūkstančių
litų. Tačiau V.Drėma imti šį kyšį atsisakęs.
Bylos duomenimis, kad atiduotų balsą už A.Zuoką, V.Drėmai buvęs
pasiūlytas didelės vertės projektavimo sandoris - už projektavimo darbus
architekto specialybę turinčiam V.Drėmai A.Zuoko nurodymu D.Leščinskas
avansu esą sumokėjo 45 tūkst. litų.
Vilniaus miesto tarybos narys Vidmantas Martikonis Vilniaus apygardos
teismui yra paliudijęs, kad A.Zuokas jam yra prasitaręs, kad esą V.Drėmos
balsas kainavo „daugiau nei šimtą tūkstančių“.
A.Zuokas oponento liudijimus vadino melagingais ir išgalvotais.
Išteisintas politikas yra atsisakęs duoti bet kokius parodymus teismui.
A.Zuokas pralaimėjo mero rinkimus 2003-ųjų balandį, tačiau po naujų
politinių aljansų sudarymo buvo išrinktas meru tų pačių metų birželį.
Liberalcentristų lyderis A.Zuokas pernai po savivaldybių tarybų rinkimų
Vilniaus mero postą užleido liberaldemokratui Juozui Imbrasui.