P.Vaitiekūnas Izraelyje savo kailiu patyrė, kokį pavojų kelia „Hezbolah“ teroristai

Užsienio reikalų ministrui Petrui Vaitiekūnui, tris dienas su oficialiu vizitu viešėjusiam Izraelyje, teko patirti, ką reiškia teroristinės organizacijos „Hezbolah“ atakos.

Nors Izraelio gynybos ministerijos atstovai perspėjo ministrą, kad geriau būtų atsisakyti iš anksto numatytos išvykos į Sderoto miestelį, kuris yra vos už kilometro nuo Gazos ruožo, P.Vaitiekūnas kelionės neatsisakė.

„Kol mes kalbėjomės su miestelio meru, šešis kartus buvo pranešta, kad link Sderoto lekia savadarbės „Hezbolah“ raketos, tačiau jos nukrito šiek tiek toliau. Jeigu būtų pradėtas bombarduoti pats miestelis, tai mums būtų tekę slėptuvę pasiekti per 15 sekundžių“, - pasakojo P.Vaitiekūnas.

Kelionės į Sderotą išvakarėse „Hezbolah“ į jo teritoriją buvo paleidusi 60 raketų. Atakos metus žuvo vienas studentas ir liko smarkiai apgriautas gyvenamasis namas.

P.Vaitiekūno apsilankymas Sderote iki ašarų sugraudino Izraelio vicepremjerę ir užsienio reikalų ministrę Tzipi Livni: „Nepaisant apsaugos perspėjimų atsisakyti kelionės, ministras pademonstravo solidarumą su Izraelio tauta. Tokių gestų mes retai sulaukiame ir to mes niekada nepamiršime“.

Nors T.Livni savo laiką skaičiuoja tiesiog sekundėmis, nes beveik kiekvieną dieną jai tenka sėsti derybų su palestiniečių atstovais, ji rado laiko atvykti į Lietuvos ambasados Izraelyje surengtą minėjimą mūsų šalies nepriklausomybės 90-mečio proga.

Iš savo patarėjų parengtos kalbos ministrė neperskaitė nė žodžio - T.Livni kalbėjo ekspromtu ir labai emocingai, o jos kalbą ne kartą pertraukė gausiai į renginį susirinkę užsienio diplomatai bei litvakai.

Tokia netikėta ir emociškai aukšta gaida baigėsi pirmasis Lietuvos užsienio reikalų ministro vizitas Izraelyje. Tačiau be teigiamų emocijų P.Vaitiekūnui teko patirti ir sunkių žmogiškų išgyvenimų.

Po apsilankymo holokausto aukoms skirtame Jad Vašemo muziejuje Jeruzalėje P.Vaitiekūnui teko aiškintis dėl Lietuvoje pradėto ikiteisminio tyrimo prieš jo įkūrėją bei ilgametį vadovą Yitzhaką Aradą.

Tokiam sprendimui mūsų šalies prokurorai ryžosi po to, kai buvo išleisti iš Lietuvos kilusio paties Y.Arado parašyti memuarai, kuriuose jis prisipažino žudęs civilius lietuvius.

„T.Livni diplomatiškai man užsiminė, kad būtų gerai, jei kuo greičiau baigtųsi šis tyrimas. Aš jai paaiškinau, kad Lietuvoje valdžios yra atskirtos ir politikai neturi teisės kištis į teisėsaugininkų darbą. Tačiau ir man atrodo, kad per dvejus metus tikrai tyrimą galima buvo baigti“, - teigė ministras.

- Apie tai mano vizito metu taip pat buvo kalbėta. Kadangi ikiteisminis tyrimas dar vyksta, negaliu jo komentuoti.

- Likus vos kelioms dienoms iki jūsų vizito į Izraelį iš ten atskriejo žinia, kad mirė 89 metų sulaukęs Nachmanas Dušanskis, kuriam Lietuvoje už akių pateikti kaltinimai dėl masinių žudynių Rainiuose bei civilių žmonių trėmimų. Tačiau Izraelio valdžia nesutiko, kad N.Dušanskis būtų perduotas Lietuvai ir teisiamas. Ar jūsų vizito metu buvo oficialiai patvirtinta, kad jis mirė?

- Šią žinią man patvirtino litvakų organizacijos vadovai. Kalbant apie tai, kad Izraelis daug metų nesutiko perduoti N.Dušanskio Lietuvai, reikėtų pažymėti, jog tokiuose veiksmuose galima įžvelgti ir politinių interesų.

Tačiau po žmogaus mirties Dievas nubraukia brūkšnį ir pateikia jam tokią sąskaitą, kurios jau niekas nebegali revizuoti.

- Kalbėjome tik dėl bendruomeninio turto grąžinimo. Apie asmeninį turtą diskutuoti jau per vėlu, nes visos su tuo susijusios procedūros Lietuvoje baigtos.

Bendruomeninio turto problemą derėtų pagaliau išspręsti - juk apie ją diskutuojame jau šešerius metus, įstatymas parengtas ir reikia jį kuo greičiau priimti.

Be to, Lietuva turi daug iki šiol neišpręstų ir skaudžių problemų su žydų tarptautine bendruomene, kurios per aštuoniolika metų po nepriklausomybės atkūrimo taip ir nepajudėjo iš mirties taško.

Tačiau manau, jog tos problemos nėra tokios didelės, kad mus sprogdintų iš vidaus. Blogai yra tai, kad ta didelė tiek lietuvių, tiek žydų energija yra neišnaudojama. Reikia pagaliau tą energiją panaudoti pozityviems dalykams. Norėčiau, kad Lietuvoje atsirastų drąsos pritraukti į Lietuvą žydų simpatijas, o kartu naudą tiek žydams, tiek lietuviams.