Kelionės Gavėnios dykuma metu susitelkiame sielos vidujybėje, kurią saugo žmogaus prigimtyje įsikūnijęs Dievas.
Jeruzalės - Dievo tvirtovės - metafora reiškia tikrovišką dvasinę kovą, kurią kovojome su priešiškomis blogio jėgomis. Kova reikalauja karių. Vieni kovoja priešakinėse pozicijose, kiti šiems padeda; dar kiti trukdo, išduoda, pabėga. Kare kaip kare. Nė vienas šios planetos gyventojas negali išvengti šio karo dvasinėjė, nematomoje plotmėje. Didelė saviapgaulė – šios kovos nepripažinti. Šėtonas nepaliaujamai ir įnirtingai grumiasi už kiekvieną mūsų sielos kampą ir kūno plotą.
Vadinasi, Dievo kariuomenė turi atstovėti priešo atakas. Nedaug tėra tikinčiųjų, kurie yra tiek stiprūs tikėjime, dorybėje, kad išbūtų šioje kovoje nuodėmės ir nežinios neparblokšti. Maldos vyrai ir moterys, išpažinėjai ir kankiniai nuolat aukoja save vienybėje su Viešpaties Auka, kad ir jie patys, ir kiti tikintieji blogį nugalėtų.
Krikščionijos amžiuose Viešpats visuomet pažadindavo ištikimas sielas, kad šios Dvasios, ne savo, galia susiremtų su blogio galybėmis. Kai Viduramžiai skendėjo prabangos liūne, Viešpats pažadino Pranciškų ir Dominyką. Kai sužmogėjęs Renesansas pažadino klaidas, Jis pažadino Ignacą iš Lojolos. Šis tapo Societas Jesu, Jėzaus draugijos, įkūrėju. Kiekvienas jos narys ketvirtuoju tik jėzuitams būdingu vienuolišku įžadu prisiekdavo paklusnumą Romos popiežiui. Jėzaus draugija buvo lyg asmeninė Šventojo Tėvo komanda.
Pastarasis ordinas pasižymėjo itin stipriu savo narių išsiugdymu ir maldos disciplina. Čia ir slypėjo ordino galia bei pasiekta įtaka, kurią siekė sutrinti pasaulio didžiūnai. XVIII a. gale ordinui pagaliau buvo kirstas smūgis. Popiežius Klemensas XIV, šantažuojamas karu alsuojančių pasaulio didžiūnų, uždraudė ordiną. Tačiau po trisdešimt metų draudimas buvo atšauktas, ir jėzuitų ordinas vėl nauja jėga prisikėlė naujų narių, įsteigtų universitetų ir kolegijų gausa.
Žinia, Lietuvos krikščioniška dabartis irgi buvo nulemta jėzuitų - XVI a. pastarųjų įkurto Vilniaus universiteto, kolegijų ir parapijinių mokyklų tinklo. Sovietmečiu jėzuitai išliko ištikimi savo ypatingajam pašaukimui – ištikimybei Romai - ir daug nuveikė tikėjimo pergalės prieš blogio imperiją Lietuvoje labui. Ištikimi lieka ir dabar.
Nebūtinai taip yra kitur pasaulyje. Dabartinis Popiežius Benediktas XVI vasario 22 d. kreipėsi į jėzuitų ordiną (šio ordino 35-tos Generalinės Kongregacijos metu), primindamas ordino nariams įkūrėjui šventam Ignacui suteiktą Dievo malonę ir pašaukimą. Popiežius kreipiasi į Jėzaus draugiją, į savo ištikimą komandą, tuo pačiu kviesdamas ištikimais ir vienybėje būti ne tik jėzuitus, bet ir visus, kurie šaukiasi Jėzaus vardo.
„Mūsų pasaulis yra kovos tarp gėrio ir blogio laukas; jame veikia galingos neigiamos jėgos, įkalindamos mūsų amžininkus tragiškoje materialinėje ir dvasinėje vergystėje – padėtyje, prieš kurią jūs nuolat įsipareigojate kovoti, dėdami pastangas tikėjimo tarnystės ir teisingumo įgyvendinimo labui.
Šios jėgos mus šiandien paveikia įvairiais būdais, ypatingai ir aiškiai per kultūros sroves, kurios dažnai tampa vyraujančiomis, būtent, subjektyvizmas, reliatyvizmas, hedonizmas, praktinis materializmas. Štai dėl ko aš paprašiau jūsų atnaujinti įsipareigojimą skelbti ir ginti katalikišką doktriną‚ ypač tuos esminius jos aspektus, kurie yra sekuliarios kultūros stipriai atakuojami‘ “.
Kodėl Popiežius prašo jėzuitų ordino narių atnaujinti ketvirtojo įžado įsipareigojimą, kuriuo skelbiamas ir įtvirtinamas Bažnyčios mokymas? Atsakymas pirmiausiai glūdi ne jėzuitų ordino vidinėje padėtyje, bet išorinėje blogio jėgoje, kuri kovoja prieš Dievą Bažnyčioje ir mūsų sielose. Šventajam Tėvui reikia pagalbos kovoje, kurią jis vienybėje su Kristumi veda prieš šio pasaulio Galybę. Būtų itin naivu nematyti šios Kovos.
Štai neseniai Bažnyčia ženkliai garsiau prabilo apie šėtono ir jo pragaro egzistavimą. Kunigai kviečiami telktis apie Eucharistiją, vyskupijose skatinama egzorcistų santalka. Taip pat Šventasis Sostas sieka, kad tikinčiųjų sąmonės netemdytų naivusis, kažkokio keisto, niekam nežinomo kompromiso siekiantis ekumenizmas. Tiksliau – satanizmas, kaip praeitais metais Benedikto XVI kviestasis dvasininkas įvardijo Romos kurijai Gavėnios rekolekcijų metu.
Jeigu Popiežius kviečia, Jėzaus draugijai lemta naujai atgimti Kristaus garbei. Lai atgimimo vaisiai subujoja ir mūsų jėzuitų, šiais metais švenčiančių 400 metų kovos už tikėjimą Lietuvoje jubiliejų, tarpe. Conversi ad Dominum.
Šiame straipsnyje komentuojami skaitiniai ir maldos yra paiimti iš šventojo Pijaus V 1570m. paskelbto ir palaimintojo Jono XXIII 1962m. atnaujinto Mišiolo.
Vilniuje Šv. Mišios pagal Romos ritualo ypatingąją (tradicinę) formą yra aukojamos sekmadieniais 10 valandą šv.Kryžiaus bažnyčioje (prie Prezidentūros).