Prasidėjusio kalendorinio pavasario peizažą Kremliaus ideologai nusprendė paįvairinti pasaka apie „pavasario pradžią“ autoritarinėje Rusijos politikoje. Kad su pabundančia gamta ir svaigiais besiskleidžiančių žiedų kvapais atlyžtų nuožmių „rusofobų“ sielos. Kad su Rusijos „suverenios demokratijos“ tvarka susitaikytų kaip su gamtos dėsniais: nieko pakeisti negalite - demokratijos šioje šalyje nėra ir valdovai čia renkami ne piliečių valia. Užtat dabar turime „liberalą“ ir prašome jį mylėti, kaip mylima tik pavasariais.
Taip būtų galima atsakyti, kodėl Kremliaus valdytojai ar tik V.Putinas asmeniškai į prezidento sostą įsodino būtent D.Medvedevą.
Kadangi neįmanoma perpjauti Kremliaus strategų kaušo ir pasižiūrėti, kokie planai jų galvose iš tiesų rezgami, Vakarų apžvalgininkai ilgai spėliojo pasirinkimo motyvus: gal D.Medvedevas tesąs minkštas politikas, marionetė V.Putino rankose; gal V.Putinas jį pasirinko kaip išeitį tarp kariaujančių klanų - nesuteptas KGB dėme, nepriklauso jėgų struktūroms; o gal „liberalas“ tikrai paskirtas grąžinti šalį į demokratinį kelią?
Tačiau iš tikrųjų jokių esminių pokyčių Kremliaus politikoje gali ir nebūti - viskas eis ta pačia vaga: valdžios centralizacija, žiniasklaidos užgniaužimas, opozicijos represavimas, gamtinius išteklius valdančių valstybinių kompanijų išnaudojimas užsienio politikoje. Keisis tik taktika ir jos veidas - „liberalo“ aromatais prakvipęs D.Medvedevas.
Naujasis veidas skirtas tarptautinei bendruomenei. Nes rusams, regis, nėra jau taip svarbu, ar jų valdovas - tvirtas, gerai sudėtas, rūstaus veido, mužikiškai besikeikiantis V.Putinas, ar elegantiškas, kostiumuotas, net vaikiškai besišypsantis D.Medvedevas. Jų populiarumas - toks pats. Rusams svarbiausia, kad valdovas garantuotų stabilumą.
Užtat prieš Vakarus savo politiką reikia įvilkti į naują kostiumą. Nes atvirai agresyvi nepasiteisina ar pasiteisina nepakankamai.
Todėl pastaruoju metu vis daugėja diplomatinių susitarimų, dujotiekiais surišama draugystė su Bulgarija, Serbija, neseniai Maskvoje ranką V.Putinui po susitarimo spaudė ir Vengrijos premjeras F.Gyurcsany. Po tokių susitarimų Europos Sąjungoje nelengva bus apginti Lietuvos prezidento V.Adamkus Davoso forume iškeltą mintį, jog nauja ES-Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis turi būti pasirašyta tik Rusijai įvykdžius ankstesnius įsipareigojimus.
O kai sutvirtinti draugyste dujotiekiais siūlys šviežutėlis D.Medvedevas, atsiginti nuo Rusijos diplomatinių kerų gali tapti ir neįmanoma. Ir net nesvarbu, kad D.Medvedevo „liberalumas“ neturi nieko bendro su šio žodžio tikrąja prasme. Jis kalba apie ekonomikos stabilų augimą, teisinio reguliavimo viršenybę, lygiavertį bendradarbiavimą su užsienio verslo partneriais, bet neakcentavo demokratinių vertybių ir žmogaus laisvių bei teisių.
Tai - valstybinio kapitalizmo, o ne liberalizmo apologija.
Tačiau kitaip ir negalėjo elgtis žmogus, daugybę metų išbuvęs KGB papulkininkio paunksmėje ir vadovavęs dujų milžinei „Gazprom“, pagrindiniam agresyvios užsienio politikos įrankiui. Tikras liberalas nebūtų sukęsis kaip sraigtas režime, o viešai protestavęs. Tik pastarųjų liūdnas likimas buvusiam Rusijos pirmajam vicepremjerui mažai rūpi.
Dabar svarbiausias rūpestis - nuo įvairių kraštų dirvonų pakelti plasnoti ir tariamo „pavasario žinią“ skleisti kuo daugiau vieversėlių: susimylėkite, Rusijoj pavasaris!
Ir štai pirmąjį rytą po rinkimų Lietuvos politinėje padangėje sučirškė du skirtingai balsai. Palyginkite patys.
„Su naujuoju Rusijos prezidentu turime ruoštis užsupančiai švelnaus priėjimo strategijai, kurią gali būti sunkiau atpažinti, nei šiurkščius metodus. Kiek tokios strategijos jau iki šiol matėmė, gali tik spėlioti“, - sako konservatorius A.Kubilius.
O Darbo partijos narys V.Gedvilas atsičirškia: „Energetiškai ir ekonomiškai esame priklausomi nuo Rusijos, todėl kuo geresni bus mūsų dvišaliai santykiai, tuo daugiau turėsime galimybių išspręsti mūsų šalies gyventojams svarbius klausimus, susijusius su dujų, naftos ir elektros energijos tiekimu. D.Medvedevas yra jaunas politikas, kuriam nėra uždėtas sovietinis antspaudas, nesusijęs su specialiosiomis tarnybomis, be to, iš jo pirmų pareiškimų matome, kad jis pasisako už gerus santykius su Rusijos kaimynais. Būtų naivu tikėtis, kad D.Medvedevas galės ką nors kardinaliai pakeisti, tačiau V.Putino vadovavimas tam tikrais atvejais buvo palyginti radikalus, o politologai prognozuoja, kad D.Medvedevo linija bus švelnesnė, todėl atsiranda vilties diskusijai“.
Ir dar priduria: „Ir nors kandidatų galimybės nebuvo vienodos, manau, kad šis rezultatas (rinkimų - T.V.) daugiau ar mažiau atspindi realią Rusijos rinkėjų valią“.
Vienas iš jų klysta. Arba teisingiau sakyti: vienas iš jų - vieversėlis. Kuris, spręskite patys. Tik gal derėtų priminti, kad Darbo partijai vėl vadovauja V.Uspaskichas, Maskvoje laikantis sau butą „Gazprom“ koncerno name. To paties koncerno, kuriam vadovavo „pavasario pranašas“ D.Medvedevas.