K.Čilinskui kliūva tai, kad A.Abišala neatsisako veiklos savo privačioje įmonėje.
„Vyriausybės veiklos energetikos srityje nelegalumą patvirtina
Vyriausybės ir A.Abišalos pranešimai, iš kurių matyti, kad privačios
bendrovės savininkas A.Abišala vadovaus vyriausybinei komisijai energijos
tiekimo saugumo po 2009-ųjų problemoms nagrinėti ir už tai gaus ministro
atlyginimą bei diplomatinį rangą“, - teigiama pirmadienį K.Čilinsko
išplatintame pranešime.
Pasak K.Čilinsko, A.Abišalai priklausanti įmonė vykdo panašią veiklą,
kuria A.Abišala užsiims būdamas diplomatu ir Vyriausybinės komisijos
pirmininku.
Parlamentaro nuomone, tai neišvengiamai sukels konfliktą tarp šios įmonės
privačiųjų ir viešųjų interesų.
Vyriausybė A.Abišalos vadovaujamai komisijai yra pavedusi konsultuotis su
Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingais
atstovais dėl galimų bendrų veiksmų užtikrinant Lietuvos energetinį saugumą
po 2009 metų, kai Ignalinos atominė elektrinė turėtų būti uždaryta.
A.Kubilius rengia konsultacijas
Kitas konservatorius - A.Kubilius - nusprendė konsultuoti referendumą dėl Ignalinos jėgainės antrojo
bloko veiklos pratęsimo inicijuojančius liberalsąjūdiečius.
Seimo vicepirmininkas siūlo piliečių peticija pareikalauti, kad ir Europos Sąjunga (ES), o
ne vien Lietuva įgyvendintų stojimo į bendriją sutartį.
Todėl A.Kubilius siūlo organizuoti ne referendumą, kurio rezultatai būtų
traktuojami kaip Lietuvos pasiryžimas laužyti stojimo sutartį, o gausią
Lietuvos žmonių peticiją Briuseliui, reikalaujant, kad ES preciziškai
vykdytų stojimo sutartyje Lietuvai duotus įsipareigojimus ir neleistų
Lietuvai pakliūti į gilią ekonominę krizę.
„Jeigu bus klausiama paprastai, neinformuojant visuomenės apie galimas ES
sankcijas Lietuvai už sutarčių nevykdymą, tai būtų tas pats, kaip klausti -
ar norite, kad elektra kainuotų 33 centus už kilovatvalandę, o ne 59 centus.
Būtų sunku Lietuvoje rasti ką nors, kas sutiktų už elektrą mokėti beveik
dvigubai daugiau. Kažin ar toks referendumas dėl geresnio gyvenimo turėtų
didelę prasmę?“, - pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje
aiškino A.Kubilius
Pasak jo, sutartyje yra nuostatų, leidžiančių naujoms šalims narėms
trejus metus po įstojimo į ES prašyti leisti taikyti specialias apsaugos
priemones, jeigu kuriame nors ekonomikos sektoriuje kiltų rimtų problemų.
A.Kubiliaus teigimu, garsusis sutarties priedas „Dėl Ignalinos atominės
elektrinės Lietuvoje“ baigiasi nuostatomis, kad Ignalinos jėgainės atžvilgiu
minėta sutarties išlyga gali būti taikoma iki 2012 metų pabaigos, išskyrus
tai, kad negali būti pažeistas įsipareigojimas uždaryti elektrinę.
Todėl, jo manymu, Lietuva turi išsiaiškinti su Briuseliu, kas, ES
manymu, turi įvykti su energijos tiekimu Lietuvoje, kad Lietuvai būtų leista
pasinaudoti minėtomis Ignalinos protokolo ir stojimo sutarties išlygomis.
A.Kubilius taip pat siūlo Briuselyje išsiaiškinti, kokias apsaugos
priemones ES Lietuvai leistų taikyti, atsižvelgiant į Ignalinos protokolą.
„Su ES būtų žymiai lengviau tartis ne dėl to, kad Lietuvai būtų leista
nevykdyti įsipareigojimų, bet dėl to, kad ES preciziškai vykdytų savo
Lietuvai duotus įsipareigojimus“, - kalbėjo A.Kubilius.
Liberalsąjūdiečiai, šalies gyventojų valią laikantys stipriu ginklu
Vyriausybei derantis dėl jėgainės veiklos pratęsimo su Briuseliu,
referendumą siūlo rengti rudenį kartu su naujo Seimo rinkimais.
Šalia principingos kalbos su Briuseliu, A.Kubilius taip pat siūlo
analizuoti, kas Lietuvoje sutrukdė tinkamai pasiruošti Ignalinos uždarymui
ir elektros energijos apsirūpinimu po 2010-ųjų.
Lietuva norėtų pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą, nes naują
jėgainę ketina pasistatyti tik maždaug po dešimtmečio, tuo tarpu Ignalinos
jėgainę planuojama visiškai sustabdyti 2009-ųjų pabaigoje.