Praėjusių metų gruodžio 6 dienos įvykiai prie „Mandarino“ prekybos centro Vilniuje praeivių dėmesio beveik neatkreipė. Viskas buvo padaryta tyliai ir švariai: Vilniaus policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos ir prokuratūros pareigūnai sulaikė 33 metų vyriškį, žinomą „Lenko“ ir „Hakerio“ pravardėmis.
Tačiau šios tylios Lietuvos teisėsaugos pareigūnų operacijos priežastis - asmuo, kuris beveik 10 metų kėlė siaubą visiems be išimties Lietuvos bankams. Šis asmuo beveik 10 metų sėkmingai vedžiojo už nosies visą Lietuvos teisėsaugą, o jo planuojami ir įvykdyti nusikaltimai varė į neviltį Lietuvos komercinius bankus.
10 metų šis žmogus darė viską, kad tik liktų šešėlyje. Kasdienis jo gyvenimas vyko pagal griežčiausias konspiracijos taisykles. Policijos pareigūnai laikė garbės reikalu jį sugauti.
Jis - 33 metų Rumgaudas Šimkus, kaltinamas milijoninėmis vagystėmis iš Lietuvos komercinių bankų.
Tiesą sakant, R.Šimkus nėra nei lenkas - gimė ir užaugo Kaune, Palemone, nei programišius - jokių kompiuterinių nusikaltimų jis nedarė. Kodėl R.Šimkų draugai praminė „Lenku“ - iki šiol paslaptis, tačiau per jo slapstymosi dešimtmetį net artimiausi žmonės nežinojo tikrosios jo pavardės.
„Hakeriu“ R.Šimkų praminė jį medžiojantys policijos pareigūnai. Greičiausiai todėl, kad jis labai domėjosi kompiuterinėmis naujovėmis. Visus nusikaltimus planavo remdamasis viešai internete prieinama informacija: jokių įsilaužimų ar duomenų bazių vagysčių - R.Šimkus sugebėjo viską rasti legaliai.
Kauno policija R.Šimkaus ieškojo jau 10 metų. Jis buvo įtariamas finansinėmis machinacijomis, kai iš gamintojų, pateikdamas suklastotus dokumentus, paimdavo didelį prekių kiekį, o paskui dingdavo.
Neabejojama, kad tada jį globojo Kauno mafijos pasaulis. Tad pajutus, kad R.Šimkus netrukus gali būti demaskuotas, jis, sutarus su Vilniaus mafija, buvo perkeltas į sostinę.
Tačiau ir Vilniuje R.Šimkus netrukus išplėtojo audringą veiklą. Tačiau visą tą laiką jis neužmiršo būti atsargus. Nuomojamus butus keisdavo kas du tris mėnesius, nevairuodavo automobilio, važinėdavo dviračiu, dieną stengdavosi neišeiti į gatvę, nesinaudoti visuomeniniu transportu. Jei prireikdavo, važiuodavo maršrutiniais taksi.
R.Šimkaus konspiracinius sugebėjimus geriausiai liudija faktas, kad ilgą laiką policija neturėjo net jo nuotraukos. Planuoti nusikaltimą R.Šimkus stengėsi ne nuomojamame bute, o interneto kavinėse - taip lengviausia nepalikti pėdsakų.
Jį sulaikiusi policija konfiskavo ir jo nešiojamąjį kompiuterį. Kas šio kompiuterio viduje - vis dar paslaptis. Jame esančią informaciją R.Šimkus apsaugojo kelių lygių sudėtingais slaptažodžiais, kurių iki šiol negali įveikti ne tik Lietuvos specialiosios tarnybos, bet ir neoficialiai į talką pasikviesti kompiuteriniai įsilaužėliai.
Tad vilties, kad R.Šimkaus kompiuterio turinys bus iššifruotas, beveik nėra. Maža to, puikiai išmanydamas kompiuterių technologijas, R.Šimkus informaciją iš kietojo disko trindavo pasinaudodamas pažangiausiomis technologijomis - kad ištrintos informacijos niekas niekada negalėtų atkurti.
Visa ši istorija prasidėjo 2006-ųjų rugpjūtį, kai parduotuvėje buvo apvogtas vienas Kauno gyventojas. Vagišių grobiu tapo jo pasas, žemės nuosavybės ir kitokie dokumentai. Šis vyriškis tvarkė savo giminaičio žemės pardavimo Kaune reikalus. Apie dokumentų dingimą vyras pranešė policijai. Tačiau dokumentai neatsirado.
Netrukus dokumentus praradęs žmogus gavo jų kopijas, žemę pardavė už 1 mln. 142 tūkst. litų, o pinigus padėjo į banko „DnB Nord“ sąskaitą ir sudarė vieno mėnesio terminuotojo indėlio sutartį. Tačiau po mėnesio atėjęs į banką jis pamatė, kad sąskaita - tuščia.
Vienas kaltinamųjų - Lukas Kokmantas per ikiteisminį tyrimą prisipažino iš savo pažįstamo kauniečio Rumgaudo Šimkaus gavęs pavogtus dokumentus. Jie nusprendė surasti žmogų, kuris, prisistatęs žemės savininku, sutiktų nekilnojamojo turto agentūrai įkeisti visą žemę. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad ši žemė parduota.
Tuomet L.Kokmantas pradėjo ieškoti pagyvenusio žmogaus, kuris galėtų prisistatyti buvusiu žemės savininku ir iš banko pasiimti svetimus pinigus. Ukmergės alaus bare buvo surastas Valdemaras Jablonskas.
Jis už 30 litų sutiko iš Ukmergės atvažiuoti į Vilnių. Šis vyras buvo nupraustas, aprengtas, nufotografuotas, jo nuotrauka įklijuota į buvusio žemės savininko pasą.
V.Jablonskas 2006-ųjų rudenį su suklastotu pasu vaikščiojo po sostinės bankus ir ieškojo buvusio žemės savininko sąskaitų. „Hansabanke“ jis aptiko tris tūkstančius litų ir juos pasiėmė pasinaudodamas netikru dokumentu.
Vėliau šis vyras banke „DnB Nord“ aptiko 1,142 mln. litų sąskaitą. Per kelis sykius jis pasiėmė apie 200 tūkstančių litų, o likusius pinigus pervedė į „Parex“ banką, kuriame su netikru dokumentu buvo atidaryta sąskaita. Vėliau iš šio banko visi pinigai buvo paimti grynaisiais pasinaudojus suklastotu pasu.
Sulaikytas V.Jablonskas teisėsaugos pareigūnams prisipažino, kad už šią aferą jam buvo sumokėta 5 tūkstančiai litų ir nupirkta maisto.
Šiam nusikaltimui tarpininkavęs L.Kokmantas aiškino, kad jam sumokėta apie 100 tūkstančių litų, kuriuos vėliau jis nežinia kur išleido.
Likę pinigai buvo perduoti vienam šios didelės aferos sumanytojų R.Šimkui. Jis, dabar kalintis Lukiškių tardymo izoliatoriuje, irgi teigia, kad didžiąją dalį pinigų perdavė nepažįstamiems šio nusikaltimo užsakovams. Iš banko pagrobti pinigai iki šiol nėra surasti.
Milijonus gražiai pavogusio R.Šimkaus sulaikymas jam pačiam buvo labai netikėtas. Iš pradžių policijos pareigūnus jis mėgino įtikinti su ieškomu asmeniu neturįs nieko bendra. Tik sužinojęs, dėl kokių nusikaltimų yra sulaikomas, R.Šimkus nuolankiai prisipažino esąs ieškomasis.
Atlikus kratą pas R.Šimkų rasti net penki padirbti pasai: trijuose buvo įklijuota jo nuotrauka. Sulaikydama R.Šimkų policija nežinojo, kur jis nuomojasi butą.
Per apklausą jis iš pradžių nė už ką nenorėjo pasakyti, kur gyvena, tačiau po kiek laiko, teisėsaugininkų nuostabai, sutiko atskleisti, tik su viena išlyga - kad jam į kamerą būtų atnešta bute esanti knyga.
Toks „sandėris“ teisėsaugininkus suintrigavo ir jie sutiko su R.Šimkaus sąlygomis.
R.Šimkaus bute buvo rusų kalba parašyta stora knyga apie kompiuterinių informacinių sistemų veikimo principus. Tokios knygos Lietuvos knygynuose nusipirkti neįmanoma. Teisėsaugininkai pažadą įvykdė: knyga buvo atnešta R.Šimkui į kamerą.
Pas sulaikytą R.Šimkų rasta tik 20 litų. Jokiais milijonais nekvepėjo. Teisėsaugininkai linkę manyti, kad visus pavogtus pinigus R.Šimkus jau buvo išleidęs.
„Kaip dauguma mūsų gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, taip R.Šimkus greičiausiai gyveno nuo nusikaltimo iki nusikaltimo. Kai būdavo pinigų, jis juos leisdavo savęs nevaržydamas, o kai pinigai baigdavosi, planuodavo naują nusikaltimą.
Geriausiais to pavyzdys: praėjusių metų vasarą ir rudenį R.Šimkus, pasinaudodamas suklastotais pasais, sugebėjo paimti daugiau nei 30 tūkstančių litų paskolas iš trijų Lietuvos bankų, - „Ekstrai“ sakė teisėsaugos pareigūnai. - Maža to, tiriant R.Šimkaus veiklą, nustatyta, kad prieš pat milijono vagystę jis, pasinaudodamas suklastotais dokumentais, iš banko pavogė 3000 litų.
Kai paklausėme, kam reikėjo taip rizikuoti rengiant milijono vagystę, jis atsakė tiesiai - pasirengti nusikaltimui reikėjo pinigų“.
Nusižengdamas savo taisyklėms R.Šimkus, gavęs 30 000 Lt paskolą, neišgrynino visų pinigų.
Tuo netruko pasinaudoti antstoliai. Jie Lietuvos Respublikos vardu konfiskavo sąskaitos likutį, mat asmuo, kurio vardu buvo paimta paskola, buvo įsiskolinęs už komunalines paslaugas.
Teisėsaugos pareigūnai, stebėdami R.Šimkaus veiklą, vis labiau stebėjosi jo konspiraciniais sugebėjimais. Kai buvo suimti jo bendrininkai V.Jablonskas ir L.Kokmantas, R.Šimkus kaipmat nutraukė visus ryšius su savo pažįstamais Vilniuje.
Vengdamas būti demaskuotas, R.Šimkus tik porą kartų materialiai parėmė savo nesantuokinį sūnų.
Demaskavimo grėsmė jį atbaidė ir nuo bendravimo su Kaune gyvenančia motina. Kai jis ją kartą aplankė, budrūs kaimynai pranešė policijai. Tąkart R.Šimkui pavyko pasprukti, bet daugiau tėvų bute jis nebesilankė.
Ką R.Šimkus veikė pastaruosius 10 metų, kol kas nėra tiksliai žinoma. Panašios išvaizdos asmuo prieš keletą metų figūravo keliose baudžiamosiose bylose dėl kontrabandos ir PVM grobstymo. Pagal panašią schemą, kaip vagystės iš „DnB Nord“ banko, per pastaruosius kelerius metus iš įvairių komercinių bankų buvo pavogta dešimtys tūkstančių litų.
R.Šimkaus suplanuoti nusikaltimai atrodo kone idealūs: jokios prievartos ir kraujo. Tačiau, „Ekstros“ žiniomis, pavogtų milijonų vagystė Kaune baigėsi susišaudymais ir lavonais.
R.Šimkaus veiklą kontroliavo viena įtakingiausių Kauno nusikalstamų gaujų - „agurkiniai“.
Šiai gaujai vadovauja Saulius Velečka, pravarde „Agurkas“. Su šios gaujos vadeivomis R.Šimkus kartu mokėsi. Su jais jis padarė pirmąsias finansines machinacijas. Būtent „agurkiniai“ jį paslėpė Vilniuje.
Kai R.Šimkui pavyko apvogti „DnB Nord“ banką, įvykiai persikėlė į Kauną. Čia 2006 metų pabaigoje vienas po kito įvyko trys susišaudymai, per kuriuos žuvo žmonių.
Visuose šiuose susišaudymuose dalyvavo „agurkinių“ gaujos smogikai. Vienas jų - Tomas Blažys buvo nušautas. Kitas gaujos narys - Darius Aušvicas buvo kelioms dienoms suimtas.
Spėjama, kad šis karas Kaune kilo po to, kai nusikaltėliai nepasidalijo R.Šimkaus pavogtų milijonų.
Pats R.Šimkus apie sąsajas su Kauno gangsteriais nieko nekalba - visą kaltę prisiima sau, puikiai suvokdamas, kas jo laukia, jei prabiltų.