Į pušynus įaugęs miestas vos vos alsuoja gyvybe. Jame niekas nepiketuoja. Nešūkauja, kaip Vilniuje, prieš nacionalinį investuotoją LEO LT ir naujos elektrinės statybą. Nes atominės elektrinės miestą šiuo metu apėmusi vienintelė mintis: kaip pratęsti elektrinės gyvavimą ir kaip sulaukti laiko, kai prasidės - jei tik prasidės - naujos AE statybos.
„Aš kvailys, - 48 metų vyro rankos virpėjo nuo jaudulio. - Ir reikėjo man liesti tas nelemtas vandens sklendes“. Šis vyras Visagine gyvena nuo 1986 metų: jo, Ignalinos atominės elektrinės (IAE) šaltkalvio suvirintojo, darbo stažas siekia vos ne tris dešimtmečius.
„Sveikatos nebeturiu, nugarą siaubingai skauda. Iki šiol, vos vos judėdamas, dirbau elektrinėje, - karščiuodamasis pasakojo vyras. - Buvau pas medikus. Vilniuje gydytojai pasakė, kad manęs išgydyti negali.
„Važiuok, - sakė, - arba į Maskvą, kur stuburo operacijos atliekamos lazeriu, arba į Kiniją. Nesvarbu kur, kad tik pinigų joms užtektų“.
Uždirbdamas per mėnesį 1500 litų (atskaičius mokesčius), šis vyras vienas išlaiko šeimą. Žmona - namų šeimininkė, jaunėlė duktė lanko mokyklą Visagine, vyresnioji - gyvena Londone.
„O kur man pinigų kelionei ir operacijai gauti? - klausiamą žvilgsnį įbedė vyras. - Nusižiūrėjau tas senas, surūdijusias sklendes. Jos juk niekam nereikalingos“.
Vasario 13-ąją jis neatsispyrė pagundai: pasiprašė 42 metų draugo pagalbos, ir abu vyrai keturias vandens sklendes, nugvelbę iš remontuojamo techninio vandens tiekimo vamzdyno, priklausančio AE, nuvežė į metalo supirktuvę. O nuvežę dar pasisakė, iš kur tas sklendes gavo.
Maždaug po poros dienų juos atsivijo metalo supirkėjo telefono skambutis: „Pasiimkite tas sklendes, nenoriu per jus turėti nemalonumų“. Vyrai tai ir padarė: paėmė ir nugabeno, iš kur paėmę.
Štai tuo metu per Lietuvą net iki Rusijos nuskriejo žinia, kad Visagino kriminalinės policijos darbuotojai ir Valstybės saugumo departamento Visagino skyriaus pareigūnai sulaikė sklendžių vagyste įtariamus IAE darbuotojus.
Nesvarbu, kad beveik pustrečios tonos sveriančios sklendės naudoti nebetinkamos, o jų vertė siekia vos 800 litų. Ažiotažas buvo toks, tarsi atominė būtų sprogusi.
Ši sklendžių vagystė - daugumą AE darbuotojų apėmusios būsenos atspindys. Esą vis tiek elektrinė bus uždaryta ir visas joje šiuo metu dar esantis gėris prapuls: bus išvežtas ir išvogtas. Todėl jau dabar žmonės skuba „gelbėti“ visko, kas įmanoma.
„Kokia gali būti nuotaika? Elektrinė juk uždaroma. Visi mes nei pakarti, nei paleisti, - numojo ranka per vagystę nemalonumų prisidaręs vyras. - Iki pensijos man dirbti liko daugiau nei 10 metų, bet kur dėtis su tokia alga ir skaudama nugara?
Vilniuje valytoja uždirba daugiau, nei suvirintojas atominėje elektrinėje. Todėl ir bėga žmonės iš jos. Mano draugai išvažiavo į Švediją, Suomiją - darbo suvirintojams visur atsiranda“.
Apie 1995 metus suvirintojai uždirbo bene keturis kartus daugiau, nei Visagino miesto apylinkės prokurorai. Bet algos nuo to laiko paprastiems AE darbininkams taip ir liko nepakeltos.
„Dar vieną vagystės bylą baigiame nagrinėti, - pratarė ir Visagino miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Genadijus Jefimovas. - Neseniai policija sulaikė vilkiką, pilną prikrautą iš elektrinės vogtų daiktų: nuo tualetinio popieriaus ir oro gaiviklių iki nebenaudojamų įrenginių.
Patys elektrinės darbuotojai pasistengė juos sukrauti į vilkiką ir kartu su pasieniečiais išvežė iš teritorijos. Tik tiek, kad netoli vilkikas nuvažiavo: už puskilometrio buvo sustabdytas“.
Apskritai Visagino gyventojams dabar - nesaugu. Ir anaiptol ne dėl atominės elektrinės. Nesaugu dėl plėšimų ir vagysčių, kurių Visagine - ypač daug.
„Per metus - apie 40. Mažam mūsų miestui - tai daug. Nusikalstamumas, palyginti su 2006 m., pernai padidėjo bemaž penktadaliu, - šiurpinančios praėjusių metų statistikos pateikė G.Jefimovas. - Narkotikų platinimas ir vartojimas pas mus nemažėja. Su tuo susijusių nusikaltimų - vis daugiau. Pagal narkotikų platintojams iškeltų bylų skaičių esame antri po Vilniaus“.
Tai nėra atsitiktinumas. Šiuo metu Visagine tiek nepilnamečių, kiek Zarasų ir Ignalinos rajonuose kartu paėmus. Ūgtelėjo nauja visaginiečių (elektrinės statytojų palikuonių) karta ir kuo įvairiausių narkotikų paklausa čia ypač didelė.
Vasario viduryje Visagino miesto apylinkės prokuratūra teismui perdavė bylą, kurioje 5 energetikų miesto gyventojai kaltinami sudarę organizuotą nusikalstamą grupę ir platinę kvaišalus. Narkomanai nežiūri ką plėšia: neseniai gatvėje buvo apiplėšti ir advokatas, ir buvęs ekonominės policijos pareigūnas. Narkomanai miškeliuose, kurių mieste ir aplink jį daugybė, patyko vienišo praeivio ir jį užpuola. Nes narkomanams pinigų dozei reikia tuoj pat.
Visaginiečius pastaruoju metu apėmė pesimizmas. „Laimė, - sakė prokuroras, - nėra tokios klaikios įtampos, kokios būta prieš 10 metų, kai pasigirdo pirmosios kalbos apie AE uždarymą. Tuomet būta ir pliūpsnio savižudybių. Net pačioje AE nestigo pakaruoklių, palikusių atsisveikinimo raštelius: „Išeinu, nes nebetekau darbo“.
„Žinote, - sakė anonimas panoręs likti AE darbuotojas, - čia nedaug tikinčių, kad nauja elektrinė apskritai bus pradėta statyti. Kodėl? Pirmiausia todėl, kad ir Kaune, ir Elektrėnuose ketinama statyti kogeneracinio ciklo elektrines. Abiejų galingumo Lietuvai juk pakaktų“. Apie naująją AE, kaip ir Lietuvoje brangsiančią elektros energiją, šiuo metu kalba kas tik netingi. Visagine kalbama ir apie šį tą daugiau. Pavyzdžiui, kur reikės gauti darbo tiems IAE darbuotojams, kuriems dabar apie 55 metus? Elektrinėje tris dešimtmečius tarpusavyje kalbėta tik rusiškai. Dauguma žmonių lietuviškai taip ir neišmoko: to daryti jiems nebuvo poreikio ir Visaginas liko lyg sovietmečio oazė.
„Būsto šildymas Visagine šiemet smarkiai pabrango“, - prieš pradedant kalbą apie IAE darbuotojus užgulusius sunkumus, tarstelėjo elektrinės nepriklausomos profsąjungos pirmininkas, panaudoto branduolinio kuro saugos skyriaus operatorius Aleksandras Krigeris.
Jis apskaičiavo: šiemet sausį maždaug už 50-60 kvadratinių metrų buto šildymą ir komunalines paslaugas jis mokėjo apie 300 litų. Trečdalis šių pinigų sumokėta už šildymą. 100 litų? Vilniečiams tai - juokinga suma: sostinėje už tokio dydžio būsto šildymą senokai mokama 300 litų, o už visas komunalines paslaugas iš viso tenka pakloti ir daugiau kaip 500 litų per mėnesį.
Bet atominės elektrinės miesto gyventojams ir tie 100 litų - brangu: Visagine visada egzistavo (ir egzistuoja) nuolaidos šildymui ir elektrai, o ne taip seniai jų būta ir visuomeniniam transportui.
Tačiau miestas atsigriebė kitkuo: prieš porą trejetą metų, kai intensyviau pradėta kalbėti apie naujos atominės elektrinės statybas, Visagine ėmė sparčiai kilti būsto kainos.
Butai Visagine nėra seni: šis blokinių daugiabučių miestas iškilo 1976-1978 metais. Prieš trejetą metų vieno kambario butas energetikų mieste kainavo apie 12 tūkst. litų. Šiandien be 120 tūkst. litų tokio būsto nusipirkti nepavyktų.
Tuo metu, kai buvo statoma IAE, suklestėjo ir Dūkštas, kuriame apsigyveno statybininkai. Pasakojama, kad vietiniai žmonės prisistatė mūrinių namų, o už nuomą imdavo nemenkus pinigus ir dar gaudavo (juk tai buvo sovietmetis, deficito laikai) įvairių gėrybių.
Visaginiečiai tokią viltį puoselėja ir dabar: tegu tik kuo greičiau prasideda naujos elektrinės statybos, tada miestas atgaus pirmykštę gerovę.
„Nepuoselėjame vilčių, kad naujoji elektrinė Visagine iškils anksčiau nei 2020 metais“, - tarstelėjo A.Krigeris. Jam - 58 metai. Elektrinėje Aleksandras dirba 31 metus. Prieš tai bene dešimtį metų tarnavo Rusijos povandeniniuose atominiuose laivuose. Todėl savaime išsprūdo klausimas, ar dėl nuolatinio darbo padidėjusios radiacijos zonoje Aleksandro ir jo bendradarbių nepuola ligos.
„Per metus miršta aštuoni ar dešimt elektrinėje dirbusių žmonių. Tarp jų yra ir sirgusių vėžiu. Bet ar tai įmanoma susieti su darbu elektrinėje? Neįmanoma. Nes vėžinių ligų daugėja visoje Lietuvoje“, - kalbėjo A.Krigeris. Ir patikino esąs puikios sveikatos.
„Elektrinės darbuotojų sveikata tikrinama kasmet, ypač tų, kurie dirba didesnės radioaktyviosios spinduliuotės zonoje“, - priminė pašnekovas. Jam neteko girdėti, kad būtų ligų, sietinų su elektros energijos gamyba.
„Kita vertus, žmonės ne visada išdrįsta pasisakyti kuo nors sergą. Juk nė vienas nenori prarasti darbo“, - pridūrė Aleksandras.
Lietuvos profsąjungos ir Piliečių iniciatyvinės grupės nariai ėmėsi žygio: visoje Lietuvoje jau renkami parašai gyventojų, siūlančių priimti projektą įstatymo, kuriuo būtų pratęstas IAE antrojo bloko darbas.
Su A.Krigeriu buvo būtina pakalbėti ir apie parašų rinkimo akciją, ir apie tai, kas lauktų IAE darbuotojų, jei minėtas įstatymas nebūtų priimtas.
Įstatymo rengėjų nuomone, iki 2008 m. lapkričio 1 d. turėtų būti parengti ir pasiūlyti Seimui teisės aktai, būtini branduolinės energetikos perimamumui ir tęstinumui Lietuvoje užtikrinti. Tokių teisės aktų reikia norint modernizuoti IAE antrąjį bloką ir pratęsti jo darbą, o kartu - garantuoti, kad prasidės ir naujosios AE statyba.
Anot A.Krigerio, iki balandžio vidurio planuojama surinkti per 50 tūkst. parašų ir juos įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai. O tuomet įstatymo projektas turės būti svarstomas Seime. Tik ar bus priimtas?
„IAE dirbantys žmonės abejoja tuo, kad įstatymas įsigalios. Ir jie visais įmanomais būdais stengiasi patekti į sąrašą tų darbuotojų, kuriuos, mažinant etatus, ketinama atleisti. Nes atleidžiamieji bent jau gauna dideles išeitines kompensacijas, - kalbėjo A.Krigeris. - Žmones yra apėmęs nerimas, įtampa didėja. Tai blogai. Nes psichologinė žmogaus būsena neišvengiamai turi įtakos saugiam elektrinės darbui. Būtų gerai, kad žmonės nusiramintų ir nesispraustų tarp atleidžiamųjų“.
Anot Aleksandro, elektrinės darbuotojams tai jau antrasis nervų išbandymas: iki 2004 pabaigos, kai rengtasi sustabdyti pirmąjį bloką, jie išgyveno panašią situaciją.
Miestas - be protestų ir be vilties
Kodėl Visagine negirdėti protesto prieš IAE antrojo bloko uždarymą? Ar naujosios atominės elektrinės statybą remiančių šūksnių?
„Buvo laikas, kai visaginiečiai noriai reikšdavo savo nuomonę. Pasigirdus pirmiesiems siūlymams uždaryti atominę elektrinę, mūsų žmonės mėgino protestuoti, rinkosi į piketus. Bet greitai buvo nutildyti pareiškimais, kad jie tėra atvykėliai, suvažiavę čia iš visos Sovietų Sąjungos.
Ir vėliau kaskart, kai tik visaginiečiai pakeldavo balsą, jis buvo nutildomas priminus sovietinę praeitį, - „Ekstrai“ pasakojo pavardės prašęs neminėti keturiasdešimtmetis visaginietis. - Žmonės įprato tylėti, be to, nuomonę reikšti trukdo kalbos barjeras - daugelis čia nemoka lietuviškai“.
Prieš penkiolika metų elektrinėje dirbti pradėjęs pašnekovas Visaginą vadina savo miestu. Šis miestas jam - labai svarbus: vyras sakė Visagino neįsivaizduojąs be atominės elektrinės. Ir nesvarbu, kas ją statys, - jei bus elektrinė, bus ir Visaginas.
Tačiau savo ateities su naująja elektrine pašnekovas sieti nelinkęs. Keturiasdešimtmetis įsitikinęs, kad jis, kaip ir kiti jo bendraamžiai specialistai, naujojoje elektrinėje darbo negaus.
„Bet tai nieko baisaus: jei ne mes, tai mūsų vaikai ten darbo turės, tegu tik elektrinė būna“, - įsitikinęs visaginietis.
Kaip ir daugelis šiame mieste, jis jau seniai gyvena apimtas nežinios dėl ateities. Tačiau išvažiuoti iš savo miesto vyrui nesinori - kaip ir daugeliui jo kolegų. Energetikai nori gyventi ir dirbti Visagine, kuris augo ir plėtėsi jų akyse.
„Kuo greičiau valdžia dėl visko susitars ir pradės statyti naująją elektrinę, tuo greičiau atgis miestas: bus darbo, grįš jaunimas, kurio dabar beveik nebelikę. O jei atominės elektrinės statybų pradžia bus vilkinama, Visaginas pavirs pensininkų miestu“, - savo nuomonę dėstė ir 43 metų Olga. Moteris prisipažino nesigilinusi į įsiplieskusius energetikų ginčus ir net nesvarsčiusi, kodėl Vilniuje mitingavo nepatenkinti žmonės. „Negirdėjau, kad kas nors iš visaginiečių būtų važiavęs į tuos mitingus. Mums dabar labiau rūpi uždaromos mokyklos ir gresiantis nedarbas“, - guodėsi Olga.
Ji dirba vienoje numatomų uždaryti Visagino mokyklų. Iš mieste veikiančių 6 mokyklų po reformos planuojama palikti tik tris. Olga tokių miesto valdžios ketinimų nesmerkia. „Kai aš prieš 15 metų pradėjau dirbti mokykloje, čia buvo 1800 mokinių, dabar likę 700 - kaip nenaikinsi mokyklų“, - kalbėjo visaginietė.
Energetikai trokšta aiškumo
Bus pratęstas Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbas ar ne? Apsirūpinti branduolinio kuro atsargomis ar jų nebepirkti? Rengtis darbuotojų atleidimui ar, atvirkščiai, atkalbėti juos nuo išėjimo? Tai klausimai, kurie šiandien labiausiai rūpi Ignalinos atominės elektrinės generaliniam direktoriui Viktorui Ševaldinui.
- Pirmasis IAE blokas uždarytas prieš trejus metus. 2009 m. pabaigoje turėtų būti sustabdytas ir antrojo bloko darbas. Taigi elektrinei, jei tik bus laikomasi ES duotų įsipareigojimų, liko dirbti metai ir 9 mėnesiai. Ar tai bloga žinia jūsų pavaldiniams? - paklausėme V.Ševaldino.
- Nerimo mūsų kolektyve - per akis. Nes vis dar nėra aiškumo, ar mums rengtis elektrinės uždarymui 2009 metais, ar - tolesniam bloko naudojimui, jei tik jis būtų pratęstas dar keleriems metams. Tai dvi skirtingos užduotys, kurių vienu metu įveikti neįmanoma.
Atsakymo pirmiausia laukia per 3100 žmonių, dirbančių IAE. Jei bloką bus nutarta uždaryti, per 2010 metus turės būti atleista apie 1000 įmonės darbuotojų.
- Ar tai reiškia, kad Visaginą užplūs bedarbių minia?
- Nedarbo protrūkio gal ir nebus, bet nerimas apima vis daugiau elektrinės darbuotojų. Jei būtų nutarta bloko eksploatavimą pratęsti metams ar dvejiems, darbuotojus privalėčiau išsaugoti. Nemažai specialistų abejoja ateitimi ir prašosi atleidžiami. Ką turėčiau daryti? Prašau jų likti, o jie: „Kur garantija, kad po 2010 metų turėsiu darbo?“
Tokios garantijos nėra. Tai labai sunkus laikas. Reikėtų, kad ir Vyriausybė, ir Seimas greičiau apsispręstų dėl tolesnio IAE likimo.
- Ar panaši nuotaika buvo apėmusi elektrinėje dirbančius žmones ir 2004 metais, kai buvo stabdomas pirmojo bloko darbas?
- Tuo metu viskas buvo aiškiau: 2000 metais priimtas IAE pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymas. Buvo aišku, kad blokas turi būti uždarytas. Dabar - jokio aiškumo: liko dirbti mažiau nei porą metų, o įstatymo vis dar nėra. Todėl kyla įtampa.
Yra daugybė problemų, į kurias, priimant įstatymą, būtina atsižvelgti. Tai ir socialinės problemos, ir techninės, ir finansinės. Net nekalbu apie ekonominius sunkumus, kurių kiltų Lietuvai, - elektros energija smarkiai pabrangtų.
Dabartinė IAE iki naujosios elektrinės paleidimo neištemptų. Teoriškai įmanoma modernizuoti pirmąjį bloką. Per porą metų jis galėtų būti parengtas darbui. Paleidus pirmąjį, būtų stabdomas ir atnaujinamas antrasis blokas: kiekvienas jų dar galėtų veikti 20 metų. Tai būtų pigiausia ir techniškai įmanoma išeitis. Bet yra politiniai Lietuvos įsipareigojimai nekeisti reaktoriaus kanalų ir nieko neatnaujinti.
- Vilniečiai su Liberalų ir centro sąjunga priešakyje rengė piketus prieš naujosios atominės elektrinės statybą. Vis dėlto smalsu, ką apie tai mano IAE darbuotojai? Ar Lietuvai reikia naujos atominės elektrinės?
- Specialistai kalba vienareikšmiškai: taip, Lietuvoje turi būti statoma nauja AE. Bet visi supranta, kad to padaryti greitai nepavyks: prireiktų maždaug 12-13 metų, kol ji bus suprojektuota ir pastatyta. Ir joje galės dirbti nebent tie žmonės, kurie dabar dar mokosi vidurinėje mokykloje.
O tie, kurie šiandien dirba Ignalinos AE, vargu ar begalės prisidėti eksploatuojant naująją. Per ilgai laukti. Atvirai kalbant, dauguma jų apskritai netiki, kad Lietuva pati sugebės pasistatyti AE, net ir su partneriais.
Bet tiki ar netiki - tai subjektyvi nuomonė. Ir AE darbuotojai, ir kiti Visagino gyventojai galvoja, kaip išgyventi bent jau iki naujosios AE statybų pradžios.
- Koks vidutinis elektrinėje dirbančių žmonių amžius?
- Apie 46 metus. Manoma, kad apie 200 inžinierių, kuriems dar nėra 40 metų, gali tikėtis darbo ir naujojoje elektrinėje. Ir jų, matyt, pakaktų. Naujose AE tikrai nedirba 3000 žmonių. Eksploatuoti naujo tipo atominį reaktorių pakanka ir 600-700 specialistų.
- Jei bus galutinai nuspręsta, kad į 2010 metus Lietuva turi įžengti be Ignalinos AE, kiek žmonių gali tikėtis darbo nutraukiant antrojo bloko naudojimą ir kiek laiko truktų AE uždarymo darbai?
- Apskaičiuota, kad elektrinės eksploatavimo nutraukimas už-truktų dar apie 20 metų. Uždarius antrąjį bloką, reikėtų maždaug 2000 žmonių darbo jėgos: ir specialistų, ir paprastų darbininkų. Daugiausia jų reikėtų demontavimo darbams.
Bet svarbiausia - finansavimas: bet kokiu atveju reikia garantijos, kad ES lėšos, skirtos AE eksploatavimui nutraukti, pasiektų laiku. Pirmąjį bloką uždariusi AE dar gauna pajamų parduodama elektros energiją. Bet kai bus uždarytas ir antrasis blokas, būsime priklausomi tik nuo donorų pagalbos - iš ES fondų skiriamų pinigų. Apskaičiuota, kad IAE uždaryti reikės apie 900 mln. eurų (3,1 mlrd. litų).
Europos Komisija prisiėmė įsipareigojimus finansuoti AE eks-ploatavimo nutraukimo projektus. Bet atsakomybės neįtvirtina įstatymai. O kol kas ypač svarbu, kad iki 2008 metų rudens būtų galutinai nuspręsta dėl AE likimo. Nes 2009 m. prasidės negrįžtamas procesas: kol nenuspręsta kitaip, rengiamės AE uždaryti.
- Nutraukus pirmojo bloko eksploatavimą, iš AE išėjo apie du tūkstančius darbuotojų. O kiek jų dar gali netekti darbo?
- Personalas mažinamas nuo 2000-ųjų, bet tik nuo 2005 metų sausio, kai buvo uždarytas pirmasis blokas, atleidžiamiems darbuotojams mokamos išeitinės kompensacijos.
Manoma, kad reikėtų atleisti apie tūkstantį darbuotojų. Pirmiausia jų pačių esame klausę, kurie norėtų išeiti iš darbo ir gauti kompensacijas. Tokių per metus susidaro apie 150-200. Daugiausia - darbininkų.
Norinčių išeiti iš darbo sąrašus turime sudarę iki 2010 m. Bet sunkiausias laikas, manau, bus 2010 metais, kai norinčių išeiti bus mažiau, nei norinčių likti. Bet dabar dar yra tokių specialistų, kurių atleisti negaliu, net jei jie to prašo: nebūtų kam dirbti. O jei žmogus išeina savo noru, negauna kompensacijos, kuri prilygsta 12 mėnesių darbo užmokesčiui.
- Koks vidutinis elektrinės darbuotojų atlyginimas?
- 3200 litų, neatskaičius mokesčių. Bet algos dydis priklauso ir nuo darbo stažo.
- Gal žinote, koks likimas žmonių, pastaraisiais metais netekusių darbo elektrinėje?
- Vieni buvo pensinio amžiaus: jie nebedirba. Kiti išvažiavo iš Visagino ar apskritai emigravo. Treti įsidarbino Visagine esančiose įmonėse: mūsų mieste bemaž nėra nedarbo. Ką jau kalbėti apie tai, kad statybos įmonėms trūksta darbuotojų. Visagine veikia ir siuvimo fabrikas „Visatex“, kuriame įdarbinamos net iš Šri Lankos atvykusios moterys.
Tačiau nė vienas tų žmonių - buvusių AE darbuotojų, jei ir emigruoja, neįsidarbina užsienio atominės energetikos įmonėse. Tai neįmanoma: pirmiausia tam reikėtų gauti pilietybę.
Miesto veidas
„Esu energetikas, pats esu dirbęs atominėje elektrinėje. Turiu patirties, todėl esu įsitikinęs, kad ekonomikai, jei tik Lietuva liks be atominės elektrinės ir savo elektros energijos, bus suduotas didelis smūgis“, - ne itin linksma gaida pokalbį pradėjo Visagino meras Vytautas Račkauskas.
Visaginiečių nuotaikos jam - kaip ant delno: nerimo čia - į valias. Nes, pasak mero, dauguma AE darbuotojų yra specifinės srities specialistai ir darbo pagal specialybę kitose įmonėse jie negautų.
„Bet mitingams su pašūkavimais Visagine - ne vieta. Visus sunkumus būtina įveikti derybomis, - įsitikinęs V.Račkauskas. - Nedera pamiršti ir to, kad elektrinės darbuotojų psichologinė būsena turi būti stabili: mes ne tik eksploatuoti AE turime saugiai, bet privalome ir saugiai ją uždaryti“.
Visagine gyvena apie 29 tūkst. žmonių. AE dirba apie 3100, dar keletas šimtų - rangos darbus atliekančiose įmonėse. Oficialių darbo vietų, užregistruotų „Sodroje“, Visagine yra apie 12 tūkstančių: vos ne kas ketvirta darbo vieta susijusi su elektrine. Bet gyventojų kaita Visagine nuolat vyksta: per metus pirmyn ir atgal migruoja apie 600-800 žmonių.
Ar pastaruoju metu, ėmus garsėti kalboms apie naujos AE statybas, pradėjo keistis ir verslo energetikų mieste veidas?
„Siuvimo fabrikas UAB „Visatex“ duris atvėrė senokai, bet ir jį atidarant siekta išspręsti moterų nedarbo problemą: ši įmonė savo veiklą taip pat siejo su atomine elektrine“, - aiškino meras.
SBA baldų grupė gamyklą „Visagino linija“ atidarė 2006 m. rudenį: tuo metu kalbos apie naujos elektrinės statybą jau buvo įsismarkavusios. „Bet abejočiau, kad SBA būtų tikėjusis pigios darbo jėgos“, - sakė V.Račkauskas. Atvirkščiai, tikėtina, kad baldininkai įžvelgė Visagino plėtrą, o kartu - ir didėsiantį jų produkcijos poreikį.
Vasario vidury Visagino gelžbetonio gamykloje atidaryta moderni gelžbetonio plokščių gamybos linija. „Aišku, ir šie verslininkai turi nuojautos, kad jų gaminių reikės ir statant naująją AE, ir nutraukiant senosios eksploatavimą. Jie neišvengiamai savo verslą sieja su atominės elektrinės veikla“, - svarstė V.Račkauskas.
Statyba, maisto produktų gamyba, montavimo darbai, medžio perdirbimo įmonės, metalo konstrukcijų gamyba - tai verslo sritys, kurios, anot mero, jau senokai radusios nišą Visagine.