„Poplūdžio metu Pagėgių savivaldybėje buvo užlieta 10,8 tūkst ha sausumos ir 52,4 km kelių, - sakė šios tarnybos Hidrologijos skyriaus viršininkas Aleksandras Kajutis, - Nuo vasario 3 dienos užlietos sausumos plotai Pagėgių savivaldybės teritorijoje pradėjo mažėti.
Vasario 12 d. visi keliai tapo išvažiuojami. Šilutės savivaldybėje buvo apsemta 13,3 tūkst. ha sausumos. Čia vanduo traukėsi lėtai, užlieti plotai sumažėjo tik 2 tūkst. ha. Apie 42 km kelių buvo neišvažiuojami.“
Nemuno žemupys ledu buvo pasidengęs sausio pradžioje, tačiau ledas laikėsi neilgai. Jau sausio 20 d. ties Panemune prasidėjo ledonešis. Kaip ir kiekvienais metais, ledas žemiau susikimšo ir pakėlė vandens lygį ties Panemune, Lazdėnais. Išsiliejo Gėgės upė ties Plaškiais. Vanduo užliejo pievas ir kelią Plaškiai–Lazdėnai. Nuo sausio 22 d. iki vasario 10 d. kelias buvo neišvažiuojamas. Sausio 26 d., pajudėjus sangrūdai, vanduo Gėgėje ties Plaškiais per kelias paras nukrito 125 cm, bet dėl gausių kritulių vėl ėmė kilti.
Sausio 25 d. prasidėjo ledonešis Nemune ties Rusne. Kaip ir visada susidarė ledų sangrūda žemiau Rusnės, todėl per parą vandens lygis ties Rusne pakilo 64 cm ir 26 d. 16 val. pasiekė 324 cm virš stoties nulio (stichinis 270 cm). Apie 15 val. vanduo atsirado ant kelio Šilutė-Rusnė. Gausūs krituliai, vandens prietaka iš aukščiau ir iš intakų, susigrūdę ledai žiotyse ir aukštas Kuršių marių lygis trukdė vandeniui slūgti. Vandens sluoksnis ant kelio vis didėjo. Didėjo ir apsemtos sausumos plotai. Sausuma buvo semiama ne tik iš Nemuno, bet ir iš jo intakų - Leitės, Gėgės, Vilkės, Šyšos, Minijos. Vanduo Nemune ties Rusne kilo iki vasario 1 d. Jo sluoksnis ant kelio pasiekė 33 cm ir pradėjo mažėti. Vasario 10 d. kelias jau buvo sausas.
Pasak Aleksandro Kajučio, apsemtos sausumos ploto dydį ir apsėmimo trukmę nulėmė ne vien tik pakilęs vanduo, bet ir nesutvarkyti polderiai. Dabar analizuojamos pasiruošimo šios žiemos poplūdžiui klaidos. Į jas bus atsižvelgta ruošiantis sumažinti būsimų poplūdžių neigiamą poveikį aplinkai ir gyventojams.