Nors be britiško paso A.Stankus sėkmingai susituokė, dirbo ir mokėjo
mokesčius, gauna ir valstybinę pensiją, be paso jis negali nuvykti į Lietuvą.
„Jie man pasakė, kad nesu D.Britanijos pilietis. O aš maniau, kad esu“, -
liūdnai britų žurnalistui prasitaria lietuvis.
Procedūra gauti pilietybei užtruktų apie trejus metus. „Bijau, kad iki tol nenumirčiau. Bijau, kad niekada nebepamatysiu savo namų“, - sako 81 metų senukas.
Aloyzui, Aberdyne žinomam Ali vardu, buvo tik 14 metų, kai vokiečiai okupavo
Lietuvą. Jauniausias iš penkių brolių ir keturių seserų Aloyzas prisijungė
prie partizanų būrio savo gimtajame Švėkšnos miestelyje.
Tačiau po poros metų jis įkliuvo hitlerininkams ir buvo priverstas
tarnauti nacių kariuomenėje. Iš traukinio, kuriame buvo vežami belaisviai į
tarnybos vietą, Aloyzas su draugu paspruko ir nukeliavo iki Italijos.
„Atvykome kaip tik per Monte Kazino mūšį (1944 metais - red.)“, - pasakoja
A.Stankus. Čia lietuvis sutiko karius iš Lenkijos armijos ir prisijungė
prie jų. Po keturių savaičių mokymų jie buvo išsiųsti į Vakarų Raidingo oro
bazę D.Britanijoje, kur buvo tapo desantininkais.
„Mūsų darbas buvo iššokti į priešų užnugarį Vokietijoje ir sprogdinti
tiltus bei pastatus“, - pasakoja karo veteranas. Jo karas baigėsi ir naują gyvenimą Aloyzas pradėjo 1946 metais D.Britanijoje.
„Jei būčiau grįžęs į Lietuvą, rusai būtų sušaudę mane už kariavimą
kapitalistų pusėje. Tik 1992 metais išsiunčiau laišką šeimai, tačiau mano tėvai jau
buvo mirę“ , - išeivio istoriją pasakoja A.Stankus. Kiti bandymai susisiekti
su artimaisias lietuviui buvo nesėkmingi.
Tačiau Aloyzas vilties nepraranda: „Kol ne vėlu, noriu ten pats nuvažiuoti“.
D.Britanijos Imigracijos tarnybos pareigūnai teigė, kad šalies piliečiu netampama ilgą laiką pragyvenus D.Britanijoje ar vedus britę. Tačiau pridūrė, kad į tai atsižvelgiama suteikiant pilietybę.