Tai sutarė Lietuvos aplinkos ministras Artūras Paulauskas pirmadienį
Briuselyje susitikęs su Švedijos kolega Andreasu Carlgrenu, pranešė Aplinkos ministerija.
Lietuva, pasak A.Paulausko, nuogąstauja, kad Baltijos dugnu planuojamas
tiesti vamzdynas gali išjudinti cheminį ginklą, palaidotą jūroje po Antrojo
pasaulinio karo, ir sukelti pavojų jautriai jos ekologinei sistemai.
A.Carlgrenas susitikime pranešė, kad dėl akivaizdžių trūkumų Švedijos
vyriausybė atmetė pateiktą planuojamo dujotiekio „Nord Stream“ bei jo
aptarnavimo platformos galimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir jos
nenagrinėjo.
Ataskaitoje, anot jo, nenurodyti esminiai dalykai, kurie yra būtini
vertinant statinių poveikį aplinkai, neaptarti alternatyvūs dujotiekio
trasos variantai. Švedijos ministras pažymėjo, kad jo šalis yra pasiruošusi
išnagrinėti ataskaitą, kai tik projekto rengėjai ją patikslins, tačiau
procesas, anot jo, gali užtrukti apie pusantrų metų.
Pagal tarptautinius susitarimus, vamzdynui tiesti reikalingi Vokietijos,
Danijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos leidimai, kadangi jis turėtų eiti per
šių šalių ekonominius vandenis. Leidimai turi būti išduoti įvertinus kitų
suinteresuotų šalių - Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos poziciją dėl
galimo jo poveikio aplinkai.
Nors Lietuvai poveikio aplinkai ataskaita dar nėra pateikta, šalis jau
yra pasiūliusi svarstyti alternatyvias jo trasas.
Rusijos dujų milžino „Gazprom“ kartu su vokiečių partneriais valdomos
„Nord Stream“ planuojamas 1,2 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekis Baltijos
jūros dugnu sujungtų Vyborgą netoli Sankt Peterburgo su Vokietijos miestu
Greifsvaldu. Pirmoji dujotiekio šaka, kurios pralaidumas bus 27,5 mlrd.
kubinių metrų per metus, turėtų pradėti veikti 2010 metais, o abi šakos
projektinį dujotiekio pajėgumą (55 mlrd. kubinių metų per metus) turėtų
pasiekti 2013 metais.