Premjeras Gediminas Kirkilas pripažįsta, kad mokesčių politiką teks
koreguoti, pranešė Lietuvos radijas.
Anot premjero, svarstoma galimybė keisti bendrojo vidaus produkto (BVP)
perskirstymą, 2 proc. padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir padidinti
alkoholio akcizą. Šiuos siūlymus Seimui ketinama pateikti gegužę kartu su
progresinių mokesčių įstatymo projektu.
„Jeigu BVP perskirstymas padidėtų 1-2 proc., tai maždaug atitiktų tuos
lūkesčius ir tą atlyginimų didinimo įsivaizdavimą, koks šiuo metu yra", -
interviu Lietuvos radijui antradienį sakė G.Kirkilas.
Anot jo, paskaičiavus, kiek pinigų reikėtų didinti algas mokytojams,
kultūros darbuotojams ir kitiems biudžetininkams (sukurta darbo grupė dėl jų
atlyginimų didinimo), statutiniams pareigūnams, teks keisti mokesčių
politiką.
„Aišku viena, kad su tokiu mažu biudžeto perskirstymu mes neišsiversime,
jau dabar šis pasirašymas susitarimo dėl mokytojų atlyginimų didinimo
pareikalaus apie 2 mlrd. litų. Šitie pinigai turi būti biudžete - vien tik
mažinant mokesčius biudžeto nepadidinsi.
Vienas iš mokesčių - akcizas, kurį
mes įsipareigojome didinti ES. Pajamų mokesčio mes nedidinsime tikrai,
vienas iš pasiūlymų - progresinio mokesčio įvedimas, galbūt pridėtinės
vertės mokesčio didinimas", - kalbėjo G.Kirkilas.
Šiuo metu PVM yra 18 proc., o
alkoholio akcizas paskutinį kartą padidintas nuo šių metų
sausio.
Tokie G.Kirkilo ketinimai keistai
nuskambėjo ekonomikos ekspertams. „DnB Nord“ banko vyriausiasis
analitikas Rimantas Rudzkis lrytas.lt sakė, kad juokingai atrodo, kai Seimas sumažina PVM vaisiams ir daržovėms, o po mėnesio premjeras siūlo kelti tą patį mokestį visoms prekėms ir paslaugoms.
R.Rudzkis teigė, kad lengvatų
atsisakymas ir nekilnojamojo turto mokestis galėtų efektyviau
spręsti lėšų trūkumą biudžete nei PVM didinimas ir akcizų
kėlimas.
Analitikas pastebi, kad G.Kirkilui
papildomų lėšų paieškos mokytojų algoms gali tapti tramplinu
stumiant progresinius mokesčius. „Tai būtų katastrofa mūsų
ekonomikai“, - tikino R.Rudzkis.
Seimo konservatorių frakcijai priklausantis
parlamentaras Kęstutis Čilinskas siūlo mokytojų algų sistemą įtvirtinti
Švietimo įstatyme, o ne švietimo ir mokslo ministro įsakymuose.
Seimo posėdžių sekretoriate parlamentaras užregistravo Švietimo įstatymo
pataisas, kuriomis norima, jog pedagogų pareiginės algos bazinis dydis būtų
susietas su praėjusių metų vidutinės metinės infliacijos lygiu. K.Čilinskas
dabar siūlo nustatyti 192 litų bazinį dydį, bet jis esą kistų priklausomai
nuo infliacijos dinamikos, tačiau negalėtų būti mažesnis.
Šiuo metu mokytojams nustatyta 128 litų dydžio bazinė alga, kai valstybės
tarnautojams ji siekia 490 litų. Pedagogų alga apskaičiuojama sudauginus
bazinę algą ir pareiginį koeficientą, kuris savo ruožtu priklauso nuo darbo
stažo bei turimos kvalifikacijos, kurių yra keturios - mokytojo, vyresniojo
mokytojo, mokytojo metodininko bei eksperto.
Pagal K.Čilinsko planą, už kiekvienus trejus išdirbtus metus mokytojams,
mokyklų vadovams bei pavaduotojams būtų mokamas 3 proc. priedas, tačiau jis
negalėtų viršyti trečdalio gaunamos algos. Be kita ko, norima priedus skirti
už turimą kvalifikacinę kategoriją: už žemiausią mokytojo kvalifikacinę
kategoriją norima mokėti 10 proc. priedą, už vyresniojo mokytojo - 20 proc.,
metodininko - 30 proc., o eksperto - 50 proc. priemoką.